„Jeigu atsidarytumėt PPO internetinę svetainę ir pasižiūrėtumėt bylas su Kinija, tai ji bylinėjasi ne vienoje byloje. Iš tiesų kai kurios bylos tęsiasi ilgiau nei dešimtmetį. Yra statusas „vyksta konsultacijos“, – „Žinių radijui“ kalbėjo S.Besargirskas.
Pasak verslo atstovo, bylų nagrinėjimas prieš Kiniją dažniausiai užtrunka dėl to, kad ši valstybė turi itin didelį palaikymą organizacijoje.
„Kinija turi daugumą balsų PPO. Ne paslaptis, kad dauguma Afrikos, Lotynų Amerikos ir ypač Azijos šalių balsuoja taip, kaip nori kinai. Šiandien ES ir JAV su savo sąjungininkais neatsveria Kinijos su jos komanda PPO“, – aiškino jis.
„Tai jau yra Kinijos organizacija, o ne Pasaulio“, – pridūrė S.Besagirskas.
Be to, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovo teigimu, apskritai, Pekino veiksmų atžvilgiu pateiktus kaltinimus būna sudėtinga įrodyti. Jis pažymi, kad Kinija oficialių sankcijų Lietuvai nėra paskelbusi, o lietuviškoms įmonėms kylantys sunkumai Kinijos rinkoje pirmiausiai nulemti retorikos, o ne teisinių apribojimų.
„Kai Kinijos valstybinė žiniasklaida pasakė, kad Lietuva yra blogiečiai, tai su Lietuva jokia įmonė ir nenori dirbti, bet oficialiai iš Kinijos valdžios niekur nebuvo pasakyta, kad kažkas ne taip“, – tvirtino S.Besagirskas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
