Mato skirtingus scenarijus
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog daugiau nei pusantrų metų yra stebimas aktyvus būstų pardavimas ir nestojantis kainų augimas, tačiau pasakyti to paties apie butų nuomą negalima.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, trumpalaikė nuoma net ėmė merdėti dėl buvusių griežtų karantino ribojimų. Tad daugeliui nuomos modelį teko keisti ir butus imti siūlyti išsinuomoti tik ilgam laikui. Tokia susiklosčiusi situacija atsiliepė ir ilgalaikės nuomos kainoms.
„Kaip žinia, kai didėja pasiūla, kainoms kilti didelio stimulo nėra“, – ekonomistė komentavo tendenciją, prasidėjusią dar praėjusių metų viduryje. Pavyzdžiui, Statistikos departamento vartotojų kainų indeksas rodo, kad net 2021 m. lapkritį būsto nuomos kainos buvo mažesnės, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
I.Genytės-Pikčienės teigimu, šiuo metu kainų įsibėgėjimo nematyti.
„Nuomos rinka ir toliau išgyvena sąstingį. Dabar, įvertinus plataus spektro infliacijos klimatą, kai brangsta ir šildymas, ir energetika, ir maisto produktai, natūralu, kad nuomotojai peržiūrės nuomos sutartis ir galbūt kilstelės kainas“, – portalui lrytas.lt aiškino ekonomistė.
Tačiau Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis sakė, jog būstų nuomos kainos auga jau dabar, nors pokytis nėra toks ryškus, koks matomas būstų pardavimuose.
„Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2021 m. gruodį nuomos kainos buvo 5,9 proc. didesnės nei prieš metus. Palyginimui, 2020 m. gruodį metinis augimas siekė 2,7 proc.
Skelbimuose nurodomos nuomos kainos auga sparčiau. „Aruodas.lt“ duomenimis, Vilniuje gruodį kainos buvo 16,6 proc. didesnės nei prieš metus, Kaune – 15,8 proc., Klaipėda išsiskiria lėtesniu 2 proc. nuomos kainų augimu“, – komentavo situaciją D.Poderis.
Tačiau, pasak LB atstovo, tikėtina, jog, augant investavimo į būstą patrauklumui, daugiau jų bus išnuomota, tad susidariusi papildoma pasiūla gali sumažinti nuomos kainas.
D.Poderis portalui lrytas.lt akcentavo ir kitą svarbų aspektą: „Pastaraisiais metais būstus nuomai pradėjo siūlyti instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, draudimo fondai, kurie irgi didina nuomojamo būsto pasiūlą.“
„Kita vertus, dėl sparčiai augančių būsto pardavimo kainų ir ribotos pasiūlos daliai gyventojų tenka atidėti būsto įsigijimą ir toliau būstą nuomotis. Vilniuje paklausą didina ir augantis gyventojų skaičius, tad paklausos mažėjimo ženklų nematoma ir, tikėtina, spaudimas nuomos kainų didėjimui artimiausiu metu išliks“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Pirmas klausimas nuomotojui – apie šildymą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs – kintantys kaštai užgula nuomininkų pečius, tad pastovi būsto nuomos kaina pasikeisti neturėtų.
Tačiau jei ir toliau laikysis aukštos energetikos kainos, senesnės statybos būstai taps nebe tokie patrauklūs, nuomotojų derybinė galia sumažės. Taip aukščiausios energetinės klasės būstai nukonkuruos energetiškai neefektyvius ir gali būti, jog senesnės statybos būstų nuomos kainos ilgainiui kiek sumažės.
„Jei prieš dvejus metus nuomininko klausimas apie šildymo kainą būdavo trečias ar ketvirtas sąraše, po klausimo apie baldus ar kaimynus, tai dabar šis klausimas yra pirmas arba antras“, – patikino „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Jis prisiminė 2005–2006 m., kai šildymo kainos taip pat buvo išaugusios, o nuomos kainos gana žemos. Anot jo, neretai nuomininkai net prašydavo parodyti šildymo sezono sąskaitas, nes šios išlaidos siekdavo 20–50 proc. viso buto nuomos kainos.
Visgi M.Čiulada atkreipė dėmesį, kad dėl smarkiai padidėjusių šildymo sąskaitų senos statybos namuose gyventojai turės susimąstyti apie šių kaštų mažinimą, renovaciją.
„Tikiu, kad atotrūkis tarp naujos ir senos statybos būstų kainų šiek tiek padidės ir vėl grįš susitarimai, kada nuomotojas kompensuoja šiek tiek šildymo išlaidų, kad šildymo sezonu nuomininkas neišeitų. Juk kiekvienas nuomotojas stengiasi turėti nuomininką“, – portalui lrytas.lt pasakojo M.Čiulada.
„Urban Estate“ nekilnojamojo turto (NT) brokerė Loreta Gaižauskaitė patikino, kad nuomos kainos yra pakilusios, tačiau dėl išaugusių šildymo sąskaitų jos neturėtų dar labiau ūgtelėti.
Vis dėlto viskas priklausys nuo nuomininko ir nuomotojo susitarimo. Kaip sakė L.Gaižauskaitė, iš butų kol kas dar niekas nesikrausto, nes žino, kad visur gali laukti tokia pati situacija – jei nuomotojai supras, kad kainas kelti gali, jie visi taip ir padarys.
Tačiau daugelis nuomininkų vis dažniau renkasi tolimesnius, tad ir kiek pigesnius Vilniaus rajonus – Pilaitę ar Grigiškes.
Ilgainiui nuomos kainos augs
Kadangi, pasak ekspertų, butų nuomos kainoms įtakos turi ne tik energetika, bet ir pasiūlos ir paklausos dėsnis ar perkamoji galia, tikėtina, kad skelbimuose išvysime dar didesnius nuomos skaičius.
„Būstų pardavimų kainos didėja, tai reiškia, kad ne visi sugebės susitaupyti pradiniam įnašui ir bus priversti nuomotis. Tokių žmonių gretos didės.
Be to, butus nuomojantys žmonės tikisi gauti bent 5 proc. grąžą, todėl natūralu, kad jei auga pardavimo kainos, brangsta ir nuoma“, – dėstė M.Čiulada.
NT specialistas taip pat akcentavo, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į vadinamąjį „nuomos standartą“, kuris kyla: „Jau, žiūrėk, nuomininkas drąsiai gali paprašyti ir indaplovės, ir naujesnių baldų, yra pasiruošęs sumokėti daugiau, kad nematytų senų bobutės baldų.“
D.Poderio teigimu, tą rodo ir Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausos duomenys. Nuomos kainos auga dėl pasiūlą viršijančios paklausos, taip pat vis daugėja manančių, kad naujų butų nuomos kainos per artimiausius 12 mėn. trijų Lietuvos didmiesčių centriniuose ir gyvenamuosiuose mikrorajonuose tik didės.
Vis tik I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad kol kas nuomos rinka yra prislopusi ir kainos didėti neturėtų. Juolab nuomos aktyvumas stebimas tik didžiuosiuose miestuose, nes mažesniuose regionuose įprastai gyvenama nuosavuose namuose.
Tačiau, kaip ji sakė, ateinanti vasara gali padiktuoti kitokias tendencijas dėl padidėsiančio atvykstančiųjų srauto.
N.Mačiulis taip pat pritarė, kad didiesiems miestams paklausos netrūksta: čia sutinkamas ir studijuoti atvykęs jaunimas, ir vyresni žmonės, siekiantys būstą ne nuomotis, o jį įsigyti.
„Tai turbūt yra išskirtinis Lietuvos ir Vidurio bei Rytų Europos bruožas. Tokiose valstybėse, kaip Vokietija, Šveicarija ar Olandija, yra įprasta, kad pusę šalies gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose“, – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.
