Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją, rašo portalas delfi.lt.
2019 m. liepos 1 d. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo feisbuko paskyroje pranešė apie naujienas jos vadovaujamame LRT.
„Mes nenorime būti jokių dviprasmiškų sprendimų lauke, todėl nutarėme žengti tokį žingsnį. LRT atsisako politinės reklamos, komercinės reklamos naujienų portale lrt.lt, laidų rėmimo, taip pat nedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį“, – feisbuke anuomet rašė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tačiau Delfi užfiksavo, kad nors LRT įsipareigojo nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau šio savo pažado, regis, nesilaiko. Pats naujausias pavyzdys – pirkimas, kurio vertė, kaip nurodyta Centrinio viešųjų pirkimų portalo puslapyje, siekia 560 tūkst. eurų.
Sutartis pasirašyta 2022 m. sausio 12 dieną. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš LRT nusipirko „Saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijose (LRT televizija)“ paslaugas, skelbia delfi.lt.
Vis dėlto LRT atstovė Miglė Savickaitė teigė, kad duoto pažado yra laikomasi. Anot jos, pirkimuose, kuriuose LRT įsipareigojo nedalyvauti, iš tiesų šiandien ir nedalyvaujama.
Tuo metu konkursą paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija aiškino, kad laikosi įstatymų ir nemano, kad šiuo atveju buvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Kultūros ministerija savo ruožtu teigia nemananti, kad reikia keisti įstatymą ir jame numatyti apribojimus LRT dalyvauti viešinimo konkursuose.
Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Interneto asociacijos vadovai su tokia pozicija nesutinka ir teigė, kad dabartinė tvarka iškraipo žiniasklaidos rinką.
Grįžkime prie pirkimo. Kaip nurodyta dokumentuose, su kuriais susipažino Delfi, bendra pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) siekia 1652892,56 Eur. Su PVM ši suma sudaro 2 mln. eurų.
Tiesa, čia reiktų pasakyti, kad laimėtojai šiame pirkime ne tik LRT, bet ir kai kurios komercinės televizijos – TV3, LNK ir „Lietuvos ryto“ televizija. Tačiau LRT šiame pirkime atiteko didžiausia suma.
Delfi taip pat dalyvavo ir dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Delfi ne kartą yra laimėjęs jos skelbiamus pirkimus.
Kalbant apie aptariamą pirkimą, renkant laimėtojus buvo pasitelktas atviras konkursas.
Pirmoji sutartis buvo sudaryta su UAB „All Media Lithuania“ (TV3). Bendra sutarties vertė be PVM siekia 440958.68 Eur. Antrasis pirkimo laimėtojas – viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT). Bendra sutarties vertė be PVM sudaro 462809.92 Eur. Trečiasis laimėtojas – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK). Bendra sutarties vertė be PVM šiuo atveju siekia 433673.55 Eur. Na, ir galiausiai – UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Jai turėtų atitekti 315450.41 Eur be PVM.
Sutartį galima pratęsti dar 4 kartus
Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, Kelių direkcija pirko saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijose paslaugas, t. y. vaizdo siužetų (klipų) saugaus eismo tema transliavimą (perkamas 1 GRP sekundės transliavimo įkainis nurodytose laiko zonose ir pozicijose) nemokamais antžeminiais skaitmeniniais tinklais transliuojamose televizijose.
Taip pat nurodyta, kad bendros auditorijos reitingas (1 GRP) yra vienas procentas bendros kanalo auditorijos. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje yra 2627000 TV žiūrovų, tai vienas 1GRP bus 26270 žmonių.
Specifikacijoje buvo nurodyta, kad Kelių direkcija planavo įsigyti paslaugas iš 4 dalyvių. Galiausiai ji taip ir padarė išrinkusi 4 laimėtojus. Laimėjo visi, kas konkurse ir dalyvavo.
Preliminarus pateiktų vaizdo klipų transliavimo kiekvienoje televizijoje kiekis – 20000 GRP sekundžių (kai vieno klipo trukmės vidurkis 30 sekundžių). Vaizdo klipus turi pateikti perkančioji organizacija. Vaizdo klipų trukmė – vidutiniškai 30 sekundžių.
Paslaugų trukmė – 6 mėn. nuo pagrindinės pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe sutartį pratęsti nuo 1 iki 4 kartų tam pačiam laikotarpiui (po 6 mėn.) ir tomis pačiomis sąlygomis, jeigu paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku ir tokių paslaugų dar reikia.
Paslaugų pirkimui buvo sudaromos dviejų tipų sutartys: preliminarioji sutartis ir pagrindinės pirkimo sutartys.
Svarbu paminėti tai, kad perkančioji organizacija nereikalauja, jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs dalyvis, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės partneris.
Be to, konkurso dalyviams buvo keliamas toks kvalifikacinis reikalavimas: televizijos kanalo vidutinis dienos pasiekiamumas procentais (konsoliduoto žiūrėjimo duomenys, įskaitant 7 dienų atidėtą žiūrėjimą, turi siekti ne mažiau 15 proc. pagal 2021 m. sausio mėnesio „Kantar“ viešai skelbiamus duomenis.
Šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinimo kriterijai buvo tokie: kaina (30 proc.), veiksmingumas (televizijos kanalo vidutinis dienos pasiekimas (reach) – 30 proc. Daugiausia svorio turėjo šis kriterijus – veiksmingumas (televizijos kanalo auditorijos struktūra pagal žiūrėtą laiką (share) – 40 proc.
LRT atiteko didžiausia pirkimo suma
Taigi, pagrindinę sutartį su valstybės įmone Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Pagrindinės sutarties vertė yra 112000 eurų su PVM. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 92 561,98 Eur. 21 proc. PVM – 19 438,02 Eur. Vaizdo klipų GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 3,32 Eur. Vaizdo klipų GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 1,53 Eur.
Paslaugų teikimo trukmė yra 6 mėnesiai. Tačiau yra galimybė sutartį pratęsti nuo 1 iki 4 kartų po 6 mėnesius.
LRT savo pasiūlyme nurodė, kad vaizdo klipo GRP 1 s GERIAUSIA 1 zonoje bus 16000 sekundžių (GRP transliavimo įkainis be PVM – 3,32 Eur. Kaina be PVM siektų 53120,00 Eur. O vaizdo klipo GRP 1 s GERIAUSIA 2 zonoje – 4000 sekundžių. Transliavimo įkainis be PVM – 1,53 Eur. Bendrai sudėjus kaina su PVM – 6120,00 Eur. Taigi bendra pasiūlymo kaina su PVM – 71 680,40 Eur.
Taip pat LRT nurodė, kad vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) auditorijos struktūros pagal žiūrėtą laiką (share) rodiklis siekia 12,33 proc. Tuo metu vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) vidutinio dienos pasiekimo (reach) rodiklis – 31,35 proc.
Taip pat LRT nurodė, kad 2021 m. sausį jos vidutinis dienos auditorijos pasiekimas (Daily Reach, %), konsoliduotas žiūrėjimas buvo 36,5 proc.
O dabar palyginkime LRT šiam konkursui pateiktus skaičius su kitais laimėtojais. Tiekėjo UAB „All Media Lithuania“ (TV3) pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 106 712 Eur. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 88 191,74 Eur. 21 proc. PVM – 18 520,26 Eur.
Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 5,50 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 4,0 Eur.
Tiekėjo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 104 949. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 86 734,71 Eur. 21 proc. PVM – 18 214, 29 Eur.
Vaizdo klipo GPR 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 3,27 Eur. Atitinkamai LRT – 3,32 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 2,70 Eur.
Tiekėjo UAB „Lietuvos ryto“ televizija pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 76 339 Eur. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 63 090,08 Eur. 21 proc. PVM – 13 248,92 Eur.
Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 1,60 Eur. Atitinkamai LRT – 3,32 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 1,10 Eur. Atitinkamai LRT – 1,53 Eur.
Taigi, matyti, kad LRT pateiktas pasiūlymas nėra pats pigiausias. Iš visų 4 pasiūlymų pigiausias yra „Lietuvos ryto“ televizijos. Pagal vieną iš dviejų parametrų už LRT pasiūlymą pigesnis yra ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateiktas pasiūlymas. Vis dėlto, nors LRT pasiūlymas ir nėra pigiausias, būtent jam atiteko didžiausia pirkimo suma.
O dabar palyginkime šių kanalų pasiekiamumą. Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) auditorijos struktūros pagal žiūrėtą laiką (share) rodiklis (%) TV3 televizijos siekia 12,66 proc. Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) vidutinio dienos pasiekimo (reach) rodiklis (%) yra 32,96 proc. Atitinkamai „Lietuvos ryto“ televizijos pirmasis rodiklis – 3,65 proc., antrasis rodiklis – 16,00 proc.
Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) auditorijos struktūros V1 pagal žiūrėtą laiką (share) rodiklis (%) LNK – 10,97 proc. Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) vidutinio dienos pasiekimo V2 (reach) rodiklis (%) LNK – 30,86 proc. Atitinkamai LRT – 12,33 proc. ir 31,35 proc.
Konkurso techninėje specifikacijoje nurodoma, kad dalyviai turi pateikti pasiūlymus dvejose pozicijose – G1 IR G2. Paaiškinant paprastai, tai reiškia, kad G1 pozicija yra pats geriausias eterio laikas, kai tokia reklama būtų pasiekiama maksimaliam kanalo auditorijos dalyvių skaičiui.
Tame pačiame pasiūlyme pateiktos ir programos, kurios atitinka tokį kriterijų – „Panoramos“ Dienos temos rubrika, „Eurovizija“, Eurolygos transliacijos, taip pat – per LRT rodoma Arūno Valinsko ir Andriaus Tapino vedama laida „Auksinis protas“. Būtent šiose laidose numatoma transliuoti Kelių direkcijos pateiktus vaizdo klipus saugaus eismo tema.
Nuolat dalyvauja pirkimuose
Vis dėlto pažvelgus į CVPP puslapį matyti, kad tai nėra pirmasis viešasis pirkimas, kurį laimi LRT ir taip suteikia paslaugas konkretiems pirkėjams.
Štai 2021 12 20 pasirašyta sutartis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kurios vertė – 15.884,88 Eur. Šiuo pirkimu Karo akademija iš LRT įsigijo reklaminio LKA televizijos klipo transliacijos paslaugą.
2021 09 09 LRT ir Bendrasis pagalbos centras pasirašė sutartį už 21.024,23 Eur. Taip nusipirkta socialinės reklamos transliavimo per radiją ir televiziją paslauga.
LRT ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2021 07 14 pasirašė sutartį už 1.002,60 Eur. Taip LRT įsipareigojo transliuoti užsakovo informacinius vaizdo ir garso klipus LRT televizijoje ir LRT radijo programose.
Kita sutartis pasirašyta 2021 07 02. Jos vertė – 9.989,76 Eur. Šį kartą su Šiaulių turizmo informacijos centru. Sutarties objektas – televizijos programų (informacinių vaizdo klipų) transliavimo paslaugos pagal užsakovo pateiktą medžiagą paslaugų teikėjo televizijos programoje nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. pagal suderintą ir pasirašytą transliacijų planą-tinklelį.
Taip pat 2021 06 30 LRT pasirašė sutartį su Vytauto didžiojo universitetu už 9.757,44 Eur. Taip LRT įsipareigojo teikti parodų „Inno panorama“ ir „Ką pasėsi...“ informacinių TV klipų transliavimo paslaugas.
Su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru tų pačių metų gegužę LRT pasirašė sutartį už 9.985,40 Eur. Taip LRT įsipareigojo teikti televizijos ir radijo programų transliavimo paslaugas.
2021 metų balandį LRT pasirašė sutartį su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru už 10.345,50 Eur. Taip šiai organizacijai LRT suteikė PIAAC bendrojo tyrimo komunikacijos (vaizdo klipo transliavimo nacionalinės aprėpties televizijoje) paslaugas.
Televizijos ir radijo reklamos paslaugas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ iš LRT nusipirko 2021 m. kovo 31 d. Ir už tai sumokėjo 12.098,79 Eur.
Kovą renginių viešinimo paslaugas iš LRT pirko ir VšĮ „Klaipėdos šventės“. Tam viešoji įstaiga išleido 12.099,08 Eur.
O štai vasarį Lietuvos jūrų muziejus iš LRT pirko reklamos paslaugas už 8.324,80 Eur.
Taigi iš viso LRT 2021 m. dalyvaudama pirkimuose, nors 2019 m. žadėjo to daugiau nedaryti, iš jų surinko 110507 Eur.
Sudėjus, LRT 2020 metais iš pirkimų iš viso surinko 102828 Eur.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad nors Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodoma, kad reklama LRT eteryje yra draudžiama, tačiau kai kurios pirkimų sutartys, kurias pasirašė LRT, aiškiai įvardytos kaip „reklamos paslaugos“.
Kaip matyti iš finansų ministrės patarėjos Hermantės Brandišauskaitės Delfi atsiųstos informacijos, LRT valstybės skiriamas finansavimas kasmet didėja.
2019 m. jis buvo 41 649 tūkst. Eur, 2020 m. – 46 306 tūkst. Eur, 2021 m. – 53 794 tūkst. Eur. O štai šiais metais valstybė LRT skyrė 55 434 tūkst. Eur.
LRT atstovė: tokiuose pirkimuose įstaiga nedalyvauja
Delfi kreipėsi į LRT, prašydamas atsakyti, kaip gi yra su prieš pustrečių metų duotais pažadais, ir kodėl jų nėra laikomasi.
LRT atstovė ryšiams su visuomene M. Savickaitė Delfi atsiųstoje įstaigos pozicijoje teigia, kad duoto pažado laikomasi.
„2019 m. liepą LRT paskelbė, kad nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį. Šios pozicijos yra laikomasi iki šiol ir tokiuose pirkimuose LRT nedalyvauja. LRT dalyvauja tik tuose viešuose pirkimuose, kuriuose įvairios kultūros įstaigos, kitos valstybinės institucijos siekia įsigyti LRT archyvų, filmų licencijų ar transliuoti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją (vaizdo ir audio klipus, informacinius skydelius), kaip tai numato LRT įstatymas. Minimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkurso pirkimo objektas – socialinės reklamos kampanijos televizijose paslaugos, t. y. klipų saugaus eismo tema transliavimas“, – rašoma atsiųstame LRT laiške.
Kaip nurodė M. Savickaitė, iš viešųjų pirkimų gautą atlygį LRT panaudoja įvairioms specialioms transliacijoms rengti, nacionaliniam kinui paremti, kt.
LRT taryba palaiko administracijos sprendimą
Delfi taip pat kreipėsi ir į aukščiausią LRT valdymo organą – LRT Tarybą. Jos pirmininkas Liudvikas Gadeikis atsiuntė savo komentarą. Jo teigimu, taryba palaiko LRT administracijos sprendimą dalyvauti tokio tipo pirkimuose.
Labiau išimtis
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Irma Pimpičkaitė sakė, kad įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai konkurso sąlygose numatyti sutarties pratęsimą tomis pačiomis sąlygomis.
Pasak jos, įstatyme taip pat nėra numatytas ir galimas tokių pratęsimų skaičius. Tačiau, pasak VPT atstovės, „tokie pratęsimai yra greičiau išimtis, bet ne taisyklė“, todėl perkančiosios organizacijos „turėtų vengti“ tokių pratęsimų.
Nemano, kad reikia keisti įstatymą
Taip pat su klausimais dėl LRT dalyvavimo viešinimo pirkimuose kreipėmės į Kultūros ministeriją. Ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė perdavė ministerijos poziciją.
Kaip teigė V.Vitkauskaitė, LRT tik žodžiu 2019 metais paskelbė, kad nedalyvaus pirkimuose. Tačiau kol jai tai daryti nėra uždrausta įstatymu, LRT teisiškai gali dalyvauti tokiuose konkursuose:
Pritartų įstatymo keitimui
Dėl susiklosčiusios situacijos Delfi paprašė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus komentaro. Jo nuomone, LRT gauna užtikrintą finansavimą iš biudžeto, todėl jam nėra būtinybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir taip bandyti užsidirbti papildomai.
Ir galiausiai jis sutiko, kad jei LRT pati nusprendė nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bet vis tiek toliau dalyvauja ir tai kelia kitų žiniasklaidos priemonių nepasitenkinimą, atėjo metas grįžti prie įstatymo pataisų ir dar kartą apsvarstyti, ar nevertėtų LRT uždrausti dalyvauti pirkimuose.
LŽS pirmininkas mano, kad visuomeninis transliuotojas socialines temas turėtų rinktis ne pagal tai, ar yra galimybė gauti viešinimo pinigų. D.Radzevičius dėstė, kad Lietuvoje yra daugybė svarbių temų, kurios žiniasklaidoje nėra atspindimos, nes joms nėra numatyta viešinimo pinigų. Kaip tik tokios temos, LŽS pirmininko teigimu, ir turėtų būti LRT prioritetas.
Asociacijos vadovė: tai verslas, o ne visuomeninio transliuotojo misija
Delfi taip pat paprašė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) komentaro. Jos pirmininkė Lina Bušinskaitė teigė, kad tai, jog visuomeninis transliuotojas, kuris yra išlaikomas mokesčių mokėtų pinigais, vis dar aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia siūlymus kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, yra nerimą kelianti tendencija.
„Vieną dieną gali nutikti taip, kad LRT nebeatliks jai priskirtos visuomeninio transliuotojo misijos, kai turėtų daugiau dėmesio skirti tam tikrai edukacinei tematikai, kuri mažiau aktuali komercinei žiniasklaidai, pavyzdžiui, kultūros, tautinių mažumų ir t.t. Visuomeninis transliuotojas tolsta nuo visuomeninio transliuotojo misijos ir savo veiklos specifika vis labiau artėja prie verslo. Tai vis labiau iškreipia žiniasklaidos rinką Lietuvoje, ypač, kai taip sparčiai mažėja takoskyra taip visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos verslo“, – teigė L.Bušinskaitė.
