Atėjus pavasariui mokesčių mokėtojams veikiausiai vėl teks tuštinti pinigines – vandens pūdomus įrenginius gali tekti remontuoti. Ir jau nebe pirmą kartą. O rajono valdžios pažadai deramai pagerbti šioje poilsiavietėje atliekant archeologinius kasinėjimus rastus žmonių kaulus, taip ir liko tuščiais – palaikai neseniai patyliukais buvo perlaidoti.
Paaiškėjus, kad tai greičiausiai ne partizanų palaikai, o palaikai iš XV–XVII a. senkapio, jie tiesiog atgulė į kunigo pašventintą duobę Daškonių kaimo kapinėse be jokio žadėto valdžios dėmesio.
Potvyniai ardo supiltą gruntą
Daugiausia aistrų ir ginčų kėlęs buvusio mero Sauliaus Grinkevičiaus vadovavimo laikotarpiu sumanytas ir įgyvendintas Skongalio paplūdimio ir poilsiavietės įrengimo projektas tapo tikru galvos skausmu dabartinei rajono valdžiai. Tokiu galvos skausmu jis bus ateityje ir visoms kitoms rajono valdžioms, nes prieš gamtą nepapūsi ir potvynių nesustabdysi.
„Esant net ir labai nedideliam ledonešiui ar potvyniui yra apsemiama nemaža dalis Skongalio paplūdimio ir poilsiavietės. Ir negelbėja net didžiulės investicijos, kurios buvo padarytos keičiant šios vietovės reljefą ir supilant papildomą grunto sluoksnį.
Vanduo jau pernai ardė, o ir šiemet ardo supilto pylimo pagrindą.
Gerai, kad bent perėmę bebaigiamą įgyvendinti projektą spėjome jį bent minimaliai pakoreguoti ir, atsisakę suplanuoto sumanymo supilti smėlio paplūdimį, palikome natūralios žolės krantą.
Jau tuomet buvo akivaizdu, kad visas smėlis būtų išplautas ir tiek investicijos į jį, tiek visas darbas jį kasmet vis vežant bei lyginant, nutekėtų su vandeniu į Nevėžį“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
Skongalio paplūdimio ir poilsiavietės įrengimo projektas tapo tikru galvos skausmu dabartinei rajono valdžiai. Tokiu galvos skausmu jis bus ateityje ir visoms kitoms rajono valdžioms, nes prieš gamtą nepapūsi ir potvynių nesustabdysi (aut. pastaba).
Vanduo gadina įrenginius
Pasak A. Kacevičiaus, vanduo jau ir taip daro žalą padarytoms investicijoms. Pūva ir klaiposi persirengimo kabinų mediena, kurią jau pernai teko keisti, nors nuo kabinų pastatymo praėjo vos pora metų. Vanduo gadina ir kitą šios vietovės infrastruktūrą.
„Realiai net negali būti jokių tuščių vilčių, kad ši poilsiavietė kada nors galėtų tapti ir maudymviete, nes norint ją įrengti, pirmiausia reikėtų sutvarkyti pačią upės vagą, kuri yra ne tik užžėlusi, bet ir labai užnešta dumblu.
Išvalyti dumblą reikėtų labai daug lėšų, bet blogiausia, kad tai neduotų jokios ilgalaikės naudos, nes po kelių metų ir vėl reikėtų didelių investicijų atliekant tą patį darbą – užtvanka kaupia dumblą ir jo valymas būtų nuolatinis procesas.
Išplauktų pinigai ne tik su smėliu, bet ir su dumblu, todėl to daryti nėra jokios prasmės“, – sako A. Kacevičius.
„Ten paplūdimys niekada neturėjo būti įrengiamas“
Savivaldybės administracijos direktoriui antrina ir pats šias pareigas daugiau kaip prieš dešimtmetį ėjęs bei prieš Skongalio paplūdimio įrengimą griežtai ne kartą pasisakęs rajono tarybos narys Romualdas Gailiūnas: „Ten paplūdimys niekada neturėjo būti įrengiamas, nes visų pirma tai – pavojingiausia vieta, visų antra – toje vietoje pats didžiausias vandens užterštumas, o trečia – akivaizdu, kad kone kiekvieną pavasarį vieta yra plaunama potvynių.
Nevėžis ten daro posūkį ir suneša visą dumblą, be to, toje vietoje kaupiasi visos paviršinės nuotekos – lietaus kanalizacija suteka į Nevėžį iš viso miesto būtent toje vietoje iki Skongalio užtvankos.
„Išvalyti dumblą reikėtų labai daug lėšų, bet blogiausia, kad tai neduotų jokios ilgalaikės naudos, nes po kelių metų ir vėl reikėtų didelių investicijų atliekant tą patį darbą – užtvanka kaupia dumblą ir jo valymas būtų nuolatinis procesas.
Nesuprantu, kaip tokį klausimą anuometinė valdžia galėjo suderinti su Visuomenės sveikatos centru, kaip ši įstaiga galėjo leisti įgyvendinti tokį projektą. Jau net nekalbu apie tai, kad pirmiausia reikėjo atlikti išsamius tos vietovės tyrinėjimus, o tik tada galvoti kažką daryti – projektuoti ar statyti. Nenustebsiu, jei po kurio laiko vėl paaiškės, kad ten palaidoti žmonės, kaip kad visai neseniai taip ir atsitiko.
Ir nereikia pamiršti, kad tai labai pavojinga vieta, nes ten yra ir didžiulė „Lifosos“ siurblinė su galingais siurbliais, kurie pumpuoja vandenį – tai tik vienas žingsnis iki nelaimės. Kur garantijos, kad siurbliai neįtrauks besimaudančio?“
2019 metų lapkričio mėnesį Kėdainiuose dirbę archeologai atskleidė šokiruojantį faktą – Skongalio poilsiavietė įrengta ant masinės kapavietės. Iš pradžių manyta, kad ten buvo palaidoti pokariu sušaudyti miestelėnai bei partizanai, tačiau atlikus išsamesnius tyrimus prieita išvados, kad greičiausiai šioje vietovėje buvo XV–XVII a. senkapis.
Idėja susidomėjimo kol kas nesulaukė
R. Gailiūnas įsitikinęs, kad atėjus pavasariui ir atslūgus potvyniui vežti smėlį ir ant Nevėžio kranto supilti paplūdimį būtų absoliuti nesąmonė.
Kaip spręsti šią problemą, jis savivaldybei jau pasiūlė: „Aš siūliau kitą variantą, panašų kaip Vilniaus Lukiškių aikštėje – toje vietoje, kur reljefas yra aukštai, arčiau daugiabučių, būtų galima atvežti nemažai smėlio, pastatyti keliasdešimt gultų, perkelti ten persirengimo kabinas ir įrengti dušo kabinas.
Tokiu atveju ilsėkitės ir mėgaukitės saule – į sveikatą.
Tai būtų gana nedidelė investicija, bet žmonės turėtų visai kitokias galimybes ilsėtis. O apie maudymąsi Nevėžyje net kalbos negali būti.
Siūliau šią idėja savivaldybei, bet kol kas palaikymo nesulaukiau“, – pasakojo R. Gailiūnas.
Stebėjosi ir palaikų perlaidojimu
Tiesa, buvęs savivaldybės administracijos vadovas stebėjosi ir rajono valdžios požiūriu į Skongalio poilsiavietėje rastų palaikų perlaidojimą, kai tai buvo padaryta patyliukais, nei visuomenei, nei rajono tarybos nariams apie tai net nepranešus.
„Labai keistai pasirodė ir palaikų perlaidojimas be mero dalyvavimo. Juk tai – jo prievolė, nepriklausomai nuo to, kieno tie palaikai“, – sakė R. Gailiūnas.
