Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Išankstinis mėnesinis (vasarį, palyginti su sausiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,7 proc.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijos augimo tempai perkopė 2008 metais prieš pasaulinę ekonominę krizę stebėtą pakilimą ir atsidūrė praėjusio amžiaus pabaigos infliacijos kategorijose.
Ekonomistės teigimu, remiantis ligšiolinėmis prielaidomis, infliacijos pikas turėjo įvykti būtent vasarį arba kovą, tačiau situaciją keičia Rusijos ir Ukrainos karas.
„Vertinant tas tendencijas, kurias stebime dabar, atsiranda naujų prielaidų infliacijos tąsai. Iki šiol mes vertinome popandeminio butelio kaklelio efektus, vertinome nesusibalansavusias žaliavų rinkas ir dabar tas pačias žaliavų rinkas audrina Ukrainos ir Rusijos karas, nes tiek viena tiek kita šalis yra reikšminga žaliavų rinkos žaidėja“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot T.Povilausko, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.
„Jeigu šilumos kainų augimo tikėjomės – jos vasarį paaugo 10 proc., lyginant su sausiu, tačiau ko nenumatėme – tai, kad naftos kaina pasaulyje šoktels virš 100 dolerių už barelį, todėl dyzelino kaina yra maždaug 5 proc. didesnė negu sausį, o benzino – 3 proc. Toks spartus degalų kainų augimas iš esmės ir lėmė didesnę nei prognozavome infliaciją“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, anot jo, koreguoti ir metinės infliacijos prognozes.
„Panašu, kad oficialių institucijų ir mūsų sausį teiktos prognozės apie metinę 7,2 proc. infliaciją jau yra pasenusios. Dabar einam kažkur link 9 proc. ir gal daugiau“, – sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, kovo mėnesį šilumos kainos bus mažesnės, nes jos bus nustatytos pagal sausio kuro kainas, kurios buvo pigesnės nei gruodį, be to, tikėtina, kad Seimas pritars nuliniam PVM tarifui centralizuotai šilumai, todėl jei neatsiras papildomų veiksnių, infliacija turėtų stabilizuotis.
„Akivaizdu, kad kovą šilumos kaina bus mažesnė ir darys neigiamą įtaką infliacijai, todėl klausimas, kiek kiti veiksniai persipins ir galės ją paveikti, norėtųsi tikėti, kad turėsime panašią infliaciją, bet karas Ukrainoje gali keisti situaciją“, – sakė SEB ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai galimybių mažėti kainoms nėra, o ekonomistams teks peržiūrėti prognozes.
„Žinome, kad Rusija yra didžiausia javų eksportuotoja, įspūdingo dydžio energetikos rinkos žaidėja ir tas karas vienareikšmiškai palies pamatines žaliavas, o kaip žinia, viskas ir prasideda nuo žaliavų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Todėl tas antrinis infliacijos šokas, kuris dabar mezgasi, vienareikšmiškai kaitins kainas ir toliau ir būsime visi priversti peržiūrėti tas prognozes, kuriomis dar prieš savaitę tikėjomės. Aišku, priklausys viskas, kiek tęsis karas“, – pridūrė ji.
„INVL Asset Management“ ekonomistė negalėjo prognozuoti, kada bus pasiektas infliacijos pikas.
„Sunku šioje situacijoje kažką prognozuoti, nes tai, kas vyksta, išlipa už ekonomikos ribų. Tai karinis konfliktas, geopolitika. Kaip matome, kasdien sulaukiame naujienų apie sankcijas, todėl yra labai daug kintamųjų, kurių neįmanoma išskaičiuoti ekonomistams pagal kažkokius matymus ar formules“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Auga ir atlyginimai
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių pernai paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, augo 10,2 proc. ir siekė 1679 eurus, o atlyginimas „į rankas“ – 9,4 proc. iki 1059 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo 7,7 proc. iki 1817 eurų, privačiajame – 11,7 proc. iki 1620 eurų.
Darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,6 proc. (transporto ir saugojimo) iki 26,1 proc. (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos).
Darbo užmokestis „į rankas“ per metus viešajame sektoriuje augo 7,3 proc. iki 1139 eurų, privačiajame – 10,7 proc. iki 1025 eurų.
Realusis darbo užmokestis per metus augo 0,1 proc.: viešajame sektoriuje sumažėjo 1,8 proc., privačiajame išaugo 1,3 proc.
Statistikų teigimu, pokyčiams įtakos turėjo nuo pernai sausio padidinta minimalioji mėnesinė alga, politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju – išaugo 5,1 proc. Viešajame sektoriuje jis augo 8,5 proc., privačiajame – 3,5 proc. Užmokestis augo visose veiklose, labiausiai kasybos ir karjerų eksploatavimo (11,2 proc.), kitur padidėjo nuo 0,6 iki 11,1 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per ketvirtį augo 4,6 proc.: viešajame sektoriuje jis buvo 7,7 proc. didesnis, privačiajame – 3,1 proc. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį augo o 0,8 proc.: viešajame sektoriuje – 3,8 proc., privačiajame – sumažėjo 0,7 proc.
Pokyčiams ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniniai svyravimai, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.
