Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 5 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.
Sausio pabaigoje statistikai skelbė, jog 2021 metais Lietuvos BVP augo 5,1 proc. iki 55,4 mlrd. eurų, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 4,8 proc. daugiau nei prieš metus ir 0,5 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir siekė 14,9 mlrd. eurų.
Vertinant gamybos metodu, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimui didžiausios įtakos turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.
Vertinant BVP išlaidų metodu, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 1,5 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos – 0,4 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – 1 proc.
Prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 4,9 proc., prekių ir paslaugų importas – 2,2 proc.
Patikslintas mažesnis BVP augimas – normalus
Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos BVP augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.
„Skelbiant pirmąjį įvertį apie paskutinį ketvirčio mėnesį turima labai nedaug duomenų, o iš tarpžinybinių institucijų gaunant vis daugiau informacijos tas įvertis yra vis tikslesnis“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulis nealėjo pasakyti, kokie gruodžio rodikliai galėjo pakoreguoti BVP, tačiau teigė nemanantis, kad tai galėtų būti mažmeninė prekyba ar pramonė.
„Žiūrint į, pavyzdžiui, mažmeninę prekybą ar pramonės duomenis, nepanašu, kad gruodis buvo prastesnis mėnuo, galbūt kažkokių investicijų buvo mažiau, dėl to augimas ir šiek tiek mažesnis“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad vertinant tokius duomenis svarbi paklaida, kuri, anot jo, šiuo atveju yra normali.
„Visada reikia turėti galvoje, kad yra nemaža paklaida, oficialiai skelbiamame BVP rodiklyje įvertinama net šešėlinė ekonomika, 0,3 procento pokytis yra bet kokios paklaidos rėmuose, ypač, kai augimas yra toks didelis „, – sakė N.Mačiulis.
