„Mes tikrai galime apsirūpinti dujomis per „Klaipėdos naftą“, tai yra faktas. Mums tai tikrai nėra kritinis klausimas. Jeigu „Gazprom“ dujos bus užsuktos, tai Lietuva tikrai apsirūpins dujomis kitais keliais“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Matome Karaliaučiaus pasirengimą dirbti autonominiu režimu. Kadangi matome, ir patys tam ruošiamės. Lietuva tikrai galėtų funkcionuoti be šio vamzdžio“, – pridėjo premjerė.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.
Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS anksčiau teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. Tuo metu sausį įmonė teigė „Gazprom“ dujų visiškai neįsigijusi.
ELTA primena, kad trečiadienį ES iš pasaulinio SWIFT tinklo pašalino septynis Rusijos bankus: antrą pagal dydį Rusijos skolintoją VTB Bank, taip pat Bank Otkritie, Novikombank, Promsviazbank, Rossija Bank, Sovcombank ir VEB (Vnešekonombank), teigiama oficialiame ES leidinyje.
Tačiau sąraše neįvardyti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kurie buvo palikti prijungti prie SWIFT, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už Rusijos tiekiamas dujas ir naftą.
Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja valstybinę dujų tiekimo įmonę „Gazprom“, kuri teigė, kad pirmadienį Europai bus patiekta 105,8 mln. kubinių metrų dujų.
