Raseinių rajone įsikūrusios įmonės šeimininkai užduotį išlaviruoti minų lauką primenančiame kelyje prieš tris mėnesius patikėjo Donatai Grikštaitei, kuri paskirta „Norvelitos“ generaline direktore.
D.Grikštaitė įmonėje nėra naujokė, dirba joje beveik 14 metų ir gerai susipažinusi su įvairių padalinių veikla, įmonėje vykdomais procesais – žaliavos importu, gaminių eksportu, produktų kokybės kontrole.
„Vadovavimą įmonei perėmiau nelengvu metu, kai pozityvių žinių rinkoje išgirsti nėra paprasta“, – pripažino „Norvelitos“ vadovė.
Nulėmė keli veiksniai
Gamintojus užgriuvusius sunkumus lėmė net keli vienu metu susidėję veiksniai – staigus kainų kilimas, darbuotojų stygius ir nesibaigianti pandemija.
„Kiekvieną dieną gauname pranešimų iš paslaugų ir žaliavų tiekėjų apie didinamas kainas. Bendraudami su partneriais kartu ieškome sprendimų, kaip pasidalinti tenkančią naštą ir sumažinti kainų kilimą“, – pasakojo D.Grikštaitė.
Didžiąją dalį „Norvelitos“ apyvartos sudaro lašišų gaminiai, o šių žuvų žaliavos kainos pasiekė tik 1980 metais buvusias aukštumas.
„Niekas negali prognozuoti, kiek visa tai tęsis ir kuo baigsis“, – svarstė įmonės vadovė.
Gamybos įmonės tapo situacijos įkaitėmis, nes neturi galios jos pakeisti. Belieka stebėti įvykių eigą ir laukti, kartu bandant optimizuoti procesus ir protingai sutaupyti tose srityse, kuriose galima tai padaryti.
„Taupymo ir sąnaudų mažinimo galimybės nėra begalinės, visi resursai turi pabaigą, nes būtina tinkamai pasirūpinti darbuotojais, taip pat vykdyti įsipareigojimus užsakovams“, – aiškino „Norvelitos“ generalinė direktorė D.Grikštaitė.
Kita vertus, „Norvelitos“ vadovai įsitikino, kad ir šiuo sunkiu metu bendrovės siūlomi gaminiai rinkoje išlaiko didelę paklausą.
„Dėl pardavimo jokių rūpesčių nekyla – turime seniai pažįstamų klientų, jie tiki mumis, vertina ir mėgsta mūsų gaminius“, – džiaugėsi D.Grikštaitė.
Kaimynai turi pranašumų
„Norvelitos“ vadovei apmaudu, kad šiais nelengvais laikais Lietuvos gamintojai pralaimi konkurencinę kovą, pirmiausia kaimyninės Lenkijos įmonėms.
Pasak D.Grikštaitės, tokia situacija susiklostė dėl Lenkijoje galiojančios gerokai paprastesnės tvarkos įdarbinant ne Europos Sąjungos šalių piliečius.
Kai kuriose Lenkijos įmonėse Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai sudaro maždaug pusę reikalingos darbo jėgos, jų darbo kokybe lenkai yra visiškai patenkinti.
„Lenkijoje užsieniečių įdarbinimo procedūros – daug paprastesnės, o Lietuvoje tenka įveikti gausybę biurokratinių kliūčių, todėl nėra galimybių pasamdyti pakankamai darbuotojų iš užsienio šalių arba jų paslaugos tampa pernelyg brangios“, – aiškino D.Grikštaitė.
„Norvelita“ galėtų padidinti darbuotojų skaičių 20–30 proc., tačiau tiek jų surasti vienu metu nėra jokių galimybių.
Nors „Norvelitoje“ nuo koronaviruso ligos pasiskiepijo daugiau kaip 95 proc. darbuotojų, pavienių susirgimo atvejų jų šeimose pasitaiko.
„Didelis pasiskiepijusių žmonių skaičius padeda sukurti morališkai saugesnę aplinką, tačiau kiekvienas susirgęs ar izoliacijoje atsidūręs darbuotojas sukelia papildomų rūpesčių gamybos procese, kuris vyksta nenutrūkstamai“, – aiškino „Norvelitos“ vadovė.
Pasak jos, dabar dažniausiai užsikrečiama visai kitokiu keliu – užkratą iš švietimo įstaigos parneša vaikai.
„Norvelitoje“ dirba nemažai žmonių iš tos pačios šeimos, todėl susirgus vienam šeimos nariui izoliuotis tenka visiems, o įmonės pajėgos iškart sumažėja“, – kalbėjo D.Grikštaitė.
Bendrovės vadovybė nenori rizikuoti darbuotojų sveikata ir laikosi nuostatos, kad jiems geriau laikytis visų saugumo priemonių ir neplatinti užkrato.
Tapo žinomu rinkos žaidėju
Nuolat investuodama į gamybos plėtrą, diegdama naujausias technologijas, įsigydama moderniausius įrenginius, keldama personalo kvalifikaciją 1995 metais veiklą pradėjusi „Norvelita“ tapo viena didžiausių ir moderniausių žuvų perdirbimo įmonių šalyje ir Europoje.
Spartų įmonės augimą užtikrino visiškai kontroliuojama produktų tiekimo grandinė.
Prisiimdami atsakomybę verslo partneriams, klientams, darbuotojams ir aplinkai bendrovės specialistai diegia ir plečia tvarų verslą ir maisto saugos kultūrą visuose procesuose.
Įmonėje gaminami produktai sertifikuoti tvaraus žuvų perdirbimo ir tiekimo grandinės sertifikatais MSC, ASC, „Global G.A.P.“, siūloma ekologiškų produktų linija, maisto saugą užtikrina įdiegti tarptautiniai maisto saugos standartai IFS, BRC.
Bendrovėje dirba daugiau kaip 800 žmonių.
„Norvelitoje“ veikia trys gamybos padaliniai, kuriuose gaminami rūkytų ir sūdytų lašišų gaminiai, kulinariniai sūdytų ir marinuotų silkių gaminiai, įvairios karštai ir šaltai rūkytos žuvys.
Įmonė perdirba iki 1457 tonų žaliavos per mėnesį, iš jos pagamina ir parduoda aukščiausios kokybės produkciją, atitinkančią tarptautinius maisto saugos ir kokybės standartus, klientų specifikacijas.
Kasmet įmonė perdirba apie 15 tūkst. tonų lašišų ir 2,5 tūkst. tonų silkių, skumbrių ir baltųjų žuvų. Lašišų produktai sudaro maždaug 73 proc. visos gaminamos produkcijos.
Likusią produkcijos dalį sudaro silkių, skumbrių ir kitų žuvų produkcija. 93 proc. visos pagamintos lašišų produkcijos eksportuojama į užsienį. Į užsienio šalis eksportuojami lašišų produktai yra žymimi užsienio mažmeninės prekybos atstovų privačiais ženklais-etiketėmis.
Nuo 2003 metų įmonė pradėjo aktyvų bendradarbiavimą eksportuojant produkciją į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Šveicariją, Olandiją, Latviją, Estiją.
Aukštos kokybės produktams gaminti reikalinga žaliava importuojama iš Norvegijos, Islandijos, Aliaskos.
