Ir tai anaiptol ne Valstybės saugumo departamentas. Tai – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri pastaruoju metu turi itin daug darbo.
Anksčiau apie jos veiklą buvo galima išgirsti nebent retsykiais. Pavyzdžiui, kai pernai buvo blokuota „Avia Solutions Group“ plėtra Vilniaus oro uoste. Komisija pateikė rekomendaciją, kad toks scenarijus neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Vyriausybė ją patvirtino, ir reikalas baigtas.
Tikras darbymetis šiai institucijai, kurią sudaro Vyriausybės, ministerijų ir kitų žinybų atstovai, prasidėjo baigiantis 2021-iesiems. Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ gauto avansinio mokėjimo už baltarusiškų trąšų tranzitą ši komisija nusprendė, kad tai irgi kelia grėsmę saugumui.
Vyriausybė nutarė tranzitą nutraukti, tačiau „Lietuvos geležinkelius“ užplūdo privačių vežėjų iš mūsų šalies bei Baltarusijos prašymai gabenti trąšas. Didžiuma jų buvo išsiųsti tai pačiai komisijai, kuri ir turėjo aiškintis, ar tos įmonės yra patikimos.
Vis dėlto labiausiai jos veiklą išgarsino sprendimas, galintis sujaukti net geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos planus. Dar praėjusiais metais buvo paskelbtas konkursas statyti itin sudėtingą pusantro kilometro tiltą per Nerį ties Jonava. Jis turėtų tapti didžiausiu tiltu visose Baltijos šalyse.
Bet komisija nusprendė, kad konkursą laimėjusi Ispanijos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes tarp jos akcininkų yra Kinijos kompanija „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo tos pačios šalies valstybinė korporacija „China Communications Construction“.
Turint galvoje įtemptus Lietuvos ir Kinijos santykius tokia rekomendacija atrodytų normali. Tačiau patys ispanai tvirtina dirbantys daugybėje valstybių, įskaitant JAV, o Kinijos įmonė tėra vienos iš koncerno bendrovių finansinė investuotoja, kuri visiškai nesikiša į projektus.
Negana to, „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ atstovai teigė, kad jiems beveik nebuvo leista pateikti argumentų, nes sprendimas buvo priimtas iš anksto.
Kad kinus pavojinga prileisti prie strateginių objektų, lyg ir aišku. Tačiau tiltas tėra milžiniška gelžbetonio ir metalo konstrukcija, kuriai pakenkti net ir didžiausias priešas galėtų nebent sprogmenimis karinio konflikto metu.
Todėl pusiau juokais jau svarstoma, ar Lietuva neuždraus pirkti švediškų „Volvo“ automobilių arba daugelyje gamyklų naudojamų vokiškų pramoninių robotų „Kuka“. Mat šias kompanijas irgi yra įsigijusios kinų bendrovės.
Antrąją vietą tilto statybos konkurse užėmusią Italijos įmonę šie paslaptingi tikrintojai krato dabar. Mat „Rizzani de Eccher“ turi jai itin svarbią antrinę įmonę „Codest“, kuri Rusijoje bei Baltarusijoje gauna milžiniškų užsakymų iš kompanijų, glaudžiai susijusių su Kremliumi. Tiesa, tie patys italai Latvijoje vykdo didelius „Rail Baltica“ vėžės projektus ir Ryga jokių grėsmių dar neįžvelgė.
Net jei Italijos kompanija ir įveiks tikrintojų rėtį, reikalai tuo nesibaigs. Mat Ispanijos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ dėl Vyriausybės sprendimo ją pašalinti kreipėsi tiek į teismą, tiek į Europos Komisiją. Jei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai gali reikšti konkurso stabdymą.
O „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojai sunerimę. Mat laiku nespėjus baigti šio tilto statybų gali nuplaukti joms skirtas ES finansavimas – maždaug 70 mln. eurų. Tokiu atveju pinigus tektų skirti iš mūsų biudžeto.
Tuo metu komisija neskuba – dėl italų negali apsispręsti jau kelias savaites. Net premjerė I.Šimonytė aiškino, kad ši žinyba užversta darbais. Tik ar tai nereiškia, kad savo namų užduočių neatliko kitos institucijos?
Juk tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek juos valdanti Susisiekimo ministerija galėjo iš anksto pasidomėti, kas yra už konkurse dalyvaujančių įmonių nugaros, o kilus įtarimų netgi pašalinti jas iš konkurso. Jei tai buvo padaryta, kodėl tokiu atveju komisija nusprendė kitaip, bent jau dėl ispanų?
Tokie viražai kelia nuostabą ir politikams. Antai Seimo narys K.Starkevičius įsitikinęs, kad strateginius sprendimus turi priimti už atskirą sritį atsakingos ministerijos. Pavyzdžių yra – Krašto apsaugos ministerija, prieš vykdydama pirkimų procedūras, pasidomi galimų tiekėjų reputacija, todėl neteko girdėti, kad koks nors stambesnis jos konkursas būtų užkardytas Vyriausybės.
Bet tokiu atveju sprendimą priėmęs ministras turėtų už jį ir atsakyti. Būtent atsakomybė ne vienam politikui kelia nesuprantamą baimę. Todėl jiems paprasčiau viską nuleisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.
Beje, tai pažymėjo ir buvęs premjeras S.Skvernelis: jo nuomone, ši institucija tapo užsakymų ir pageidavimų stalu.
Kai reikalas visiems aiškus, kaip buvo dėl trąšų tranzito, niekas nedrįso asmeniškai jo stabdyti, todėl komisija tik įformino ir taip akivaizdų sprendimą. Žinoma, paposėdžiavusi ir sugaišusi laiko.
