Po metų pertraukos rengiama Kaziuko mugė pasikeitusi. Daugiau naujų prekeivių, mažiau kiniškų niekučių.
Tarp prekystalių verda kalbos. Ir ne tik apie aktualijas. Po metų susitikę tautodailininkai, amatininkai, menininkai dalijasi, kaip gyveno, kuo užsiėmė.
„Sostinei“ ne vienas jų prisipažino, kad dėl praėjusiais metais neįvykusio Kaziuko per daug neliūdėjo. „Kas iš to, jeigu šaukštus ir lenteles daržovėms pjaustyti būčiau ašaromis laistęs“, – šyptelėjo medžio drožėjas iš Panevėžio Virgaudas Mačianskas.
V.Mačianskui darbų per pertrauką tarp mugių netrūko. Juk jis ne tiktai šaukštus moka gaminti.
„Gaila, bet ne vieną kryžių teko drožti. Nors medis neilgaamžis, žmonės į jį atsigręžė, nes pabodo šalto akmens luitai ant kapų“, – dėstė medžio drožėjas.
Anot jo, dabar yra daugybė medžio impregnavimo priemonių, prailginančių jo amžių. Tik prie šaukštų drožybos V.Mačianskas grįžo rudenį, supratęs, kad Kaziukas įvyks.
Saulius ir Rasa Bobinai džiaugėsi, kad gyvena sode prie Kauno. Tai buvo privalumas per karantiną. Bet ne tik. Kai suprato, kad 2021-aisiais Kaziuko mugės nebus, keramikai nutarė auginti pomidorus, agurkus.
Menininkai prisipažino, kad anksčiau su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro. Jie neprisijungė prie tų, kurie alternatyva Kaziuko mugei pasirinko prekybą internetu.
„Kad tuo užsiimtum, reikia gaminius gaminti, kaip sakoma, į sandėlį ir jie turi būti standartiniai. Be to, mano trumpiausias terminas nuo užsakymo iki pagaminimo – mėnuo. Kas, užsakęs internetu, gaminio tiek laiko lauks?“ – klausė R.Bobinas.
Jis sakė, kad po praleisto Kaziuko vasarą šiek tiek renginių buvo, žmona dirbo kitą darbą: „Teko kažkiek laiko ir paalfonsauti.“
Dėl to, kad praėjusiais metais nevyko Kaziuko mugė, nelabai buvo nusiminęs ir Stanislavas Rynkevičius iš Vaivadiškių kaimo (Vilniaus r.).
Jis, žmona Stanislava, dukterys Renata ir Alina augino augalus, juos rinko, rišo verbas. Juk šeima – ketvirtos kartos verbų rišėjai.
S.Rynkevičius pasakojo, kad darbo netrūko, nes augalus verboms rišti augina net 5 hektarų sklype. Verbas parduodavo internetu, prekyba visai neprastai sekėsi.
Be to, profesionalūs verbų rišėjai rengia edukacijas moksleiviams, o verbų reikėjo pririšti ne tik Kaziuko mugei, bet ir artėjančiam Verbų sekmadieniui.
Užsiregistravo per šimtą naujų autorių
Šį savaitgalį vykstančioje Kaziuko mugėje savo darbo ir talento vaisius ant prekystalių dėlioja 800 amatininkų ir prekeivių.
Kaziuko mugės ištakos siekia 1604 metus, kai vilniečių eitynės pasitiko iš Romos atvežtą popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą. Kaip šių pirmųjų eitynių aidas šiemet Kaziuko mugė nusidriekė per Šventaragio slėnį juosiančias gatves, Gedimino prospektą iki pat Rotušės aikštės.
Pasak rengėjų, šimtus tūkstančių lankytojų pritraukianti mugė šiemet jų nenuvils, nes išskirtinių gamintojų ir autorių tikrai nesumažėjo.
Tradiciškai Gedimino prospekto pradžioje savo rankdarbius pristato Lietuvos tautinio paveldo atstovai. Vietą ties Vinco Kudirkos aikšte atrado ir autoriai, prekiaujantys pernai pradėjusioje veikti internetinėje Kaziuko mugės prekyvietėje, pristatančioje daugiau nei 230 Lietuvos autorių dirbinius.
„Panašu, kad metų pertrauka ir priverstinis užsidarymas namuose žmonėms leido atrasti naujų talentų ar atgaivinti pamirštus kūrybinius pomėgius. Šiais metais į Kaziuko mugę užsiregistravo daugiau nei 100 naujų autorių ir gamintojų“, – teigė vienas mugės rengėjų Renaldas Gražys.
Kiek tolėliau, už sankryžos su Jogailos gatve, Gedimino prospektu nusidriekė Kulinarinio paveldo fondo sertifikatus turinčių maisto gamintojų palapinės.
Keliaudami Šventaragio gatve vilniečiai ir sostinės svečiai atras tradiciniais maisto gaminiais prekiaujančius Lietuvos tautinio paveldo produktų gamintojų ir kūrėjų asociacijos narius, o šalia jų – Kūrėjų meistrų respublikos atstovus.
Išskirtinių Lietuvos dizainerių kurtų drabužių ir aksesuarų galima įsigyti Dizaino alėjoje, įsikūrusioje Katedros aikštėje, šalia Gedimino paminklo. Maironio gatvėje, ties Dailės akademija, prekiauja meno mokyklų studentai, už sankryžos su Malūnų gatve vyksta prekyba sendaikčiais.
