Šveicarijos ekonomika ruošiasi sankcijų Rusijai poveikiui 

Šveicarijos naujoji griežta pozicija Rusijos atžvilgiu verčia šveicarų ekonomiką taikytis prie sankcijų poveikio, o į žaliavų rinką net įpūtė panikos vėjo. Šveicarija pirmadienį paskelbė, kad laikysis ES sankcijų, atsisakydama tradicinio Berno atsargaus požiūrio ir nurodydama nedelsiant įšaldyti turtą, priklausantį Rusijos įmonėms ir asmenims, įtrauktiems į ES juodąjį sąrašą.

 Šveicarija, Ženeva.<br> Pixabay.com nuotr.
 Šveicarija, Ženeva.<br> Pixabay.com nuotr.
Rublio kurso kritimas paveikti laikrodžių pardavimus.<br>D.Umbraso nuotr.
Rublio kurso kritimas paveikti laikrodžių pardavimus.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 5, 2022, 4:13 PM

Penktadienį šalis žengė dar toliau ir patvirtino dar griežtesnes ES sankcijas, taikomas reaguojant į Maskvos vasario 24 dieną pradėtą didelio masto invaziją į Ukrainą.

Nuo šiol draudžiama iš Šveicarijos eksportuoti prekes, galinčias sustiprinti Rusijos karinius pajėgumus, taip pat tam tikrų naftos sektoriaus prekes ir paslaugas bei aviacijos technologijas. „Šių sankcijų įgyvendinimas yra suderinamas su Šveicarijos neutralumu“, – tvirtinama vyriausybės pareiškime.

Taip pat vyriausybė pabrėžė, kad prekyba su Rusija sudaro tik nedidelę dalį bendros apyvartos, taip paskubėdama nuraminti investuotojus.

Oro linijų bendrovė „Swiss“, valdoma Vokietijos vežėjos „Lufthansa“, jau sustabdė skrydžius į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Pasaulinė konteinerių gabenimo bendrovė MSC ir krovinių logistikos įmonė „Kuehne + Nagel“ nustojo priimti užsakymus iš Rusijos, išskyrus užsakymus maisto, medicinos ir humanitarinėms prekėms.

Verslo lobistų grupė „Economiesuisse“ pažymėjo, kad sankcijos sukels „ribotų“ tiesioginių pasekmių užsienio prekybai.

Rusija yra tik 23-ioji pagal dydį Šveicarijos prekybos partnerė.

Į Rusiją šveicarai daugiausia eksportuoja vaistus, medicinos gaminius, laikrodžius ir mašinas, o importuoja daugiausiai auksą, tauriuosius metalus ir aliuminį.

Muitinės duomenimis, 2021 metais eksportas į Rusiją siekė 3,2 mlrd. Šveicarijos frankų (3,5 mlrd. JAV dolerių, 3,2 mlrd. eurų), o importas – vos 270 mln. frankų.

Visgi Šveicarija, kuri neturi prieigos prie jūros, yra svarbi veikėja žaliavų prekybos rinkoje per tokias įmones kaip „Glencore“, „Trafigura“, „Vitol“ ir „Gunvor“.

Rusijos ambasadorius JT Ženevoje Genadijus Gatilovas penktadienį pareiškė esąs nustebintas sankcijų, nes Šveicarija visada „stengėsi išlaikyti tam tikrą neutralumą“.

„Esame tuo nusivylę, nes palaikome labai gerus santykius su Šveicarija ir Šveicarijos prisijungimas prie šių neteisėtų sankcijų darys tam tikrą neigiamą poveikį“, – kalbėjo jis žurnalistams.

Krizės režimas

Remiantis Šveicarijos žiniasklaidos pranešimais, 80 proc. iš Rusijos įvežamos naftos parduodam Šveicarijoje, nors Šveicarijos prekybos ir laivybos asociacijos generalinė sekretorė Florence Schurch negalėjo patvirtinti šio skaičiaus. Tiksli suma dar yra „vertinama“, teigė ji naujienų agentūrai AFP, tačiau patvirtino, kad šis sektorius šalies ekonomikai labai reikšmingas.

Kalbant apie užimtumą, prekybos energija, grūdais, metalais ir mineralais sektoriui tenka apie 10 tūkst. tiesioginių ir 35 tūkst. netiesioginių darbo vietų.

„Nuo pirmadienio visi tam tikru mastu gyvename krizės režimu,“ – pažymėjo F.Schurch.

Kai kurios bendrovės mėgina „lokalizuoti jau išsiųstus savo krovinius“ arba „repatrijuoti Juodojoje jūroje įstrigusius jūreivius“.

„Daugelis įmonių pačios ėmėsi veiksmų,“ – pažymėjo F.Schurch, ypač dėl to, kad mokėjimai tampa „sudėtingi“, atskyrus Rusijos bankus nuo tarpbankinės komunikacijos sistemos SWIFT ir Šveicarijos bankams peržiūrint finansavimo taisykles.

Šveicarijoje registruota bendrovė „Nord Stream AG“ paskelbė bankrotą, kai Vokietija sustabdė jos valdomo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

Bankrotas sukėlė paniką sektoriuje. Prekybos milžinė „Glencore“ paskelbė, kad peržiūri savo verslą Rusijoje, tuo metu „Trafigura“ svarsto, ką daryti su „Vostok Oil“ – pagrindinio „Rosneft“ naftos projekto Sibire – akcijų paketu.

Bankai, laikrodžiai ir turizmas

Rusijos turtuoliai dažnai renkasi Šveicarijos bankus pinigams laikyti. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, Šveicarijos bankų įsipareigojimai Rusijos klientams 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 23 mlrd. JAV dolerių.

Šveicarijos bankininkų asociacija į sankcijas sureagavo sakydama, kad Rusija nėra „prioritetinė“ rinka, ir iš savo gretų išbraukė „Gazprombank“ ir „Sberbank“ padalinius Šveicarijoje.

Akcijų rinkoje grupė „Richemont“ ir Šveicarijos laikrodžių milžinė „Swatch“ taip pat pajuto investuotojų nerimą dėl prabangos sektoriaus.

Rusija sudaro tik „1 proc. mūsų eksporto“, pažymėjo Šveicarijos laikrodžių pramonės federacijos vadovas Jeanas Danielis Pasche'as.

Visgi rublio kurso kritimas paveikti laikrodžių pardavimus, o konfliktas taip pat gali atidėti pirkėjų iš Rusijos, kurie „nesilankė Šveicarijoje nuo pandemijos pradžios“, sugrįžimą, pridūrė jis.

2019 metais, prieš prasidedant COVID-19 krizei, Rusijos turistai Šveicarijoje sudarė tik 1,7 procento.

„Visgi tai buvo turtingi klientai“, mėgę penkių žvaigždučių viešbučius, pažymėjo Šveicarijos turizmo atstovė Veronique Kanel.

Todėl kai kurie dideli viešbučiai, turintys lojalių Rusijos klientų, gali pajusti „konkretesnius padarinius“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.