Anot jo, viena iš kvailysčių yra ta, kad Vakarų šalys kovą su klimato kaita pradėjo ribodamos naftos ir dujų gavybą savo šalyse, bet reikėjo riboti ne gavybą, o vartojimą.
„Dauguma Europos Sąjungos (ES) biurokratų iniciatyvų mažinti kuro vartojimą patyrė fiasko. Pavyzdžiui, „Dyzelgeito“ skandalas parodė, kad realiomis sąlygomis CO2 emisijos nesumažėjo tiek, kiek buvo skelbiama, o išpopuliarėjus didesniems, kaip SUV (padidinto pravažumo), automobiliams bendros kuro sąnaudos dažnu atveju net išaugo.
Tai nemaža dalimi lėmė, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse naftos ir naftos produktų vartojimas 2014–2019 m. augo kasmet. Vartojimą 2020 m. sumažino pandemija, o nuo 2022 m. jį toliau mažins elektromobilių revoliucija, kurią pradėjo ne ES biurokratai, o Elonas Muskas su „Tesla“.
Tačiau, net pradėjus mažėti naftos ir jos produktų vartojimui išsivysčiusiose šalyse, bendrai pasaulyje jos vartojimas pradės mažėti tik 2030–2040 metais, priklausomai nuo scenarijaus, o nafta vaidins svarbų vaidmenį pasaulio energetikoje iki 2040–2050 metų“, – aiškino ekonomistas.
O jeigu nafta ir dujos vartojamos toliau, bet pati šalis jų pasigamina mažiau, ji neišvengiamai priversta didinti importą ir pirmiausia – iš Rusijos. „Kaip netikėta!“ – ironizavo Ž.Mauricas.
Anot jo, būtent taip Vakarų šalys padidino savo energetinę, ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Rusijos, o tai šiuo metu mažina šių valstybių galimybes įvesti Rusijai naftos ir dujų eksporto embargą.
„Kvailumo dedamąją puikiai iliustruoja 2021 m. pradžioje Joe Baideno administracijos priimtas sprendimas sustabdyti naftotiekio „Keystone XL“ projektą, kuris būtų leidęs padidinti naftos ir jos produktų eksportą iš Kanados ir JAV, bei „žaliųjų“ (iš esmės tų, kurie yra žali tik iš išorės, o viduje – raudoni) spaudimas JAV ir Kanados bendrovėms (kodėl ne Rusijos bendrovėms?) mažinti investicijas į naftos ir dujų gavybą, kas ateityje ženkliai padidins ne tik Vakarų šalių, bet ir viso pasaulio energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Tik priminsiu, kad dauguma institucijų prognozuoja, jog naftos paklausa pasaulyje augs iki 2030–2040 metų, tad savaime suprantama, kad sprendimas mažinti naftos ir dujų gavybą nėra protingas“, – rašė Ž.Mauricas.
Jo manymu, dar didesnė kvailystė buvo sankcijų „Nord Stream 2“ projektui panaikinimas, kurias JAV administracija, spaudžiama Vokietijos, panaikino 2021 m. gegužę, bei Vokietijos energetinė strategija, kuria Vokietijos energetinė priklausomybė nuo rusiškų dujų importo yra padidinama.
Čia Ž.Mauricas įžvelgia galimą korupciją.
„Kyla pagrįstų įtarimų, kad tokia Vakarų šalių energetikos „strategija“ nėra tik nekaltas atsitiktinumas. Ne kartą esu rašęs apie aktyvų aukščiausio lygio Europos, ypač Vokietijos, politikų dalyvavimą valstybinių Rusijos bendrovių valdybose.
Dėl šių ryšių Vokietija aktyviai rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, bet tuo pat metu uždarinėjo savo atomines elektrines ir nestatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalų, nes tai neekologiška, taip pat ragino kitas ES šalis atsisakyti anglies, nors pati kone pusę jos importuoja iš, atspėjote, Rusijos!
Tad nenuostabu, kad sekmadienį Vokietijos ministrai pasisakė prieš naftos ir dujų importo draudimą iš Rusijos“, – situaciją aiškino ekonomistas.
Kaip jis teigė, kvailumas ir korupcija turi savo kainą. „Ir gerai, kad turi, nes tai bus gera pamoka ateičiai“, – nevyniojo žodžių į vatą Ž.Mauricas.
Naftos kaina pirmadienį išaugo iki 125 JAV dolerių už barelį, o gamtinių dujų kaina Europoje pasiekė visų laikų aukštumas.
Tačiau, ekonomisto teigimu, Vakarų šalys turi nedaug svertų sumažinti įtampą naftos ir dujų rinkoje, nes JAV, pernai sustabdžiusi „Keystone XL“ naftotiekio projektą, dabar neturi pakankamai naftos ir gamtinių dujų eksporto pajėgumų, o Europos šalys, ypač Vokietija, yra itin priklausomos nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos.
„O kad nebūtų Vokietija uždariusi savo atominių elektrinių 2022 m. sausio 1 d.“ – nuogąstavo ekonomistas.
Tad, kaip rašė Ž.Mauricas, dabar teks pakentėti ir tikėtis, kad energetinis saugumas taps prioritetu, skatinančiu investuoti ir į atsinaujinančią energetiką, ir į „tradicinę“, nes pagaliau suvokta, jog nafta, perkama ir Rusijos, nėra „žalesnė“, nei nafta, perkama iš JAV, Kanados ar Norvegijos.
„Nafta, perkama iš Rusijos, gali būti nebent raudonesnė, nes ji yra sutepta ukrainiečių krauju“, – pabrėžė ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, džiaugtis galima bent tuo, kad Lietuva jau kiek anksčiau investavo į savo energetinį saugumą ir suskystintų dujų terminalas (SGD) terminalas „Independence“ atveria galimybes atsivežti dujų iš bet kurios pasaulio šalies.
Be to, Lenkija praeitą savaitę pranešė, kad šiemet planuoja užbaigti „Baltic Pipe“ dujotiekio, leisiančio importuoti dujas iš Norvegijos, projektą. Taigi Lenkija galės nebepirkti dujų iš „Gazprom“.
„Tai gera žinia Lietuvai, nes Lietuvoje jau gegužės pradės veikti GIPL dujotiekių jungtis, tad Lietuva, tikėtina, labai netolimoje ateityje galės visai nebepirks dujų iš Rusijos“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Siūlymus, kaip išsilaisvinti, pristatys antradienį
Europos Komisija (EK) antradienį pristatys siūlymus skubiai išlaisvinti Europos Sąjungos (ES) šalis nuo priklausomybės nuo Rusijos energetikos.
„Turime atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos ir angles“, – susitikime su Italijos premjeru Mario Draghiu teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Apie atitinkamus ketinimus pranešta tvyrant būgštavimams, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali paveikti energijos tiekimą į ES. Rusija tiekia blokui dujas per Ukrainos teritoriją. Taip pat baiminamasi, kad Maskva, reaguodama į ES sankcijas, gali visiškai nutraukti tiekimą.
ES didžiąją dalį suvartojamų gamtinių dujų importuoja iš Rusijos. 2019 metais rusiškos dujos sudarė 41 proc. viso bloko importo. Tais metais ES iš Rusijos taip pat importavo 27 proc. naftos, beveik pusę anglių ir 47 proc. kietojo kuro.
Pasak U. von der Leyen, naujausi planai apima energijos vartojimo efektyvumo bloke gerinimą, investicijų į atsinaujinančių energijos šaltinių didinimą ir ES energijos šaltinių keitimą į „patikimesnius tiekėjus“. Siūlymais taip pat siekiama ne sumažinti, o visiškai eliminuoti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų, vėliau reporteriams sakė EK atstovas spaudai Ericas Mameris.
ES ir JAV dar prieš Rusijos invaziją siekė užsitikrinti stabilų energijos tiekimą ir viena alternatyvų buvo laikomos SGD. JAV jau yra didžiausia SGD tiekėja Bendrijai. Kitu pasirinkimu buvo įvardytas Kataras.
