„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie NT rinkos tendencijas ir kainų pokyčius karo metu diskutavo bendrovės „Omberg“ vadovė Dalia Andriulionienė ir nepriklausomas NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Vieniems panikuojant, kiti naudojasi situacija
D.Andriulionienė pripažįsta, kad nors dėl karo Ukrainoje daliai lietuvių sunku susikaupti savo įprastai veiklai, gyvenimas nesustoja – galvojame apie ateitį ir ją planuojame.
Kaip sakė radijo laidos pašnekovė, NT ateities paklausą lems daug kriterijų, o dabar dar prisideda ir kitos abejonės.
„Dabar dar prisideda ir karo tema, kai kiekvienas potencialus klientas, kiekvienas gyventojas vertins ir galvos apie tikimybę ar galimybę Lietuvai aktyviai įsitraukti į karo veiksmus ir investavimas į nekilnojamąjį turtą nukeliaus į investicijų sąrašo dugną“, – dėstė nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo įmonės vadovė.
Tuo tarpu infliacija Lietuvoje „žvėriška“ ir kiekvieną dieną auga, todėl žmonėms kyla klausimas – kur investuoti santaupas, kad jos nenuvertėtų? Visgi, pašnekovės teigimu, keleri pastarieji metai parodė, kad investicijos į NT lietuviams atrodo patraukliausiai – tam pritarė 56 proc. apklaustų gyventojų.
Juolab NT savininkų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Vis tik A.Antanavičius pripažino, jog šiuo metu Lietuvos investuotojai jau galvoja galimus scenarijus dėl investicijų, jei Rusija dabartinį karą laimėtų ir sugalvotų tęsti kitose valstybėse.
„Kadangi tai yra dideli pirkiniai, dideli pinigai, o iš kitos pusės jau spaudžia ir infliacija, tai neramių minčių tikrai yra“, – pasakojo NT ekspertas.
Anot nepriklausomo NT analitiko, šiuo metu lietuviai elgiasi labai skirtingai: arba stabdo sutarčių pasirašymus, arba kaip tik mato galimybę gauti 10–15 proc. nuolaidą ir iškart įgyvendinti sandorį.
„Tai primena momentinio šoko situacijas, kurias turėjome per karantinus, tais pačiais 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą. Vieni išsigąsta labiau, o kiti tai pamato kaip galimybę“, – patikino A.Antanavičius.
Vis tik pašnekovas pabrėžė, kad atsikratyti butų ar namų taip greitai nepavyksta, todėl per bemaž savaitę didelio pokyčio tikėtis neverta.
Kaip sakė NT ekspertas, įprastai NT pardavėjai linkę laukti palankesnio meto pardavimui. Tai gali užtrukti ir tris mėnesius, ir pusmetį. Dalis nusprendžia per sunkmetį turto neparduoti: už tai planuoja gauti nuomą arba tiesiog palikti atžaloms.
Kaip keisis kainos
NT kainų piką nustatyti sudėtinga, tačiau reikėtų pradėti nuo lemiamų veiksnių, pabrėžė D.Andriulionienė. Vis tik didžiausią įtaką turi paklausos ir pasiūlos santykis: kol paklausa bus didesnė už pasiūlą, tol bus kainų kilimas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į klientų elgesį. Štai 2021 metais dėl pandemijos susidarė spūstis NT rinkoje: daug kas norėjo įsigyti turto, nes išaugo santaupos, buvo palanki terpė gauti bankų finansavimą ir investuoti.
„Bet yra ir pasiūlos pusė, – teigė pašnekovė. – Statybinių medžiagų, žaliavų kainos iki šiol kilo, sutriko ir tiekimo grandinės. Karas Ukrainoje dar pablogina situaciją.“
Pasak A.Andriulionienės, jau stabdomas pagrindinių statybinių medžiagų importas iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tai reiškia, kad teks persidėlioti tiekimo grandines, ieškoti naujų partnerių – taip susidarys dar didesnės spūstys šioje srityje, o žaliavų kainos didės.
Pagrindinės žaliavos – metalas, silikatiniai (statybiniai) blokeliai, plytos, armatūra – turės būti į Lietuvą importuojamos iš kitų rinkų. Tiesa, dalį medžiagų turime ir Lietuvoje, tačiau Rusijos kaina būdavo mažiausia, aiškino laidos pašnekovė.
Vis tik A.Antanavičius pabrėžė, jog nors dėl to gali didėti statybos savikaina, istoriniai pavyzdžiai gali įrodyti, kad NT kainos gali net mažėti. Pavyzdžiui, 2008 m. per pasaulinę ekonominę krizę buvo teigiama, kad NT kainos negali mažėti, nes brangsta statybų savikaina.
Visgi svarbesnis aspektas yra paklausa – tuomet sugriuvo bankų finansavimo sistema, bankai nebedavė kreditų, todėl vystytojai projektų neberengė.
„Iš principo ne statybų savikaina lemia NT kainų augimą, o paklausa. Jei ji kris, tai arba nebestatys tokiomis kainomis, tada pradeda žaliavos pigti, nes jų nebereikia, tad tai uždaras ratas“, – patvirtino „Omberg“ vadovė.
A.Antanavičius taip pat akcentavo, kad statybinė savikaina brangsta ne todėl, kad verslininkai nori užsidirbti, o dėl infliacijos, kuri sudaro iliuzijas, kad galima pasiskolinti daugiau. Visgi tai reiškia, kad būsto įperkamumas sumažėja. Pašnekovas tai įvardijo kaip infliacijos spiralę.
Nereta praktika yra pirkti projektus, kurie dar tik brėžiniuose, tačiau jau itin paklausūs. Anot pašnekovės, tokio NT pirkimo bijoti nereikia – vystytojų pažadai įgyvendinami. Juo labiau, kad toks pirkimas klientui yra privilegija – esą gauna pačius geriausius variantus.
Vis tik pandemija pakeitė lietuvių poreikius. Štai šiuo metu populiariausi yra dviejų kambarių butai – tokių pasirenkama apie 43 proc., tačiau populiarėja ir keturių kambarių butai. Tuo metu susidomėjimas trijų kambarių butais išlieka metai iš metų, pastebėjimą pateikė D.Andriulionienė.
Radijo laidos pašnekovė taip pat pastebėjo, kad lietuviams tapo aktualu privačios erdvės – ieško butų ir namų, kuriuose būtų kuo daugiau atskirų erdvių.
Pasak NT eksperto, per pandemiją išties padidėjo papildomos erdvės poreikis. Vis dėlto jis teigė, kad padidėjus paklausai ir atitinkamai išaugus didesnių butų kainoms, vėl grįžtama prie kompaktiškumo, nes tokių butų įperkamumas sumažėjo.
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo įmonės vadovė atkreipė dėmesį, kad NT perpardavinėtojų kultūra vis auga. Kaip sakė D.Andriulionienė, turto plėtotojai įprastai sutartyse su klientais aiškiai įtvirtina, kad turtas parduodamas tik sutartį pasirašiusiam žmogui.
Vis dažniau žmonės gudrauja: dar nepastatytą NT jau patalpina atitinkamose interneto svetainėse, kuriose ši investicija jau įprastai parduodama už aukštesnę kainą.
Kam to reikia? Pašnekovė pateikė pavyzdį iš praktikos. Statomame dangoraižyje Vilniuje, Šnipiškėse, daugelis norėjo pačių aukščiausių aukštų, bet juos gavo tik tie, kurie tokį NT suskubo nusipirkti anksčiau nei visi kiti.
Žmonės, norintys bet kokiu būdu gauti tokį butą, jo ieško perpardavinėtojų rankose. Tiesa, pastarieji kainas kelia ir naudojasi dėkinga padėtimi, nors patys rankose dar neturi buto raktų.
„Rinkai tai yra pavojinga, nes jau ir dabar spekuliantų aktyvumas lemia, kad kainos padidėjo, nes greit ateina spekuliantai, kurie rezervuoja butus NT vystytojams. Todėl jie turi daugiau drąsos kainas kelti, tačiau galiausiai pirkėjams tampa sunkiau“, – dėstė D.Andriulionienė.
Tačiau NT analitikas pastebi ir kitą paradoksą: sena statyba atgyja, nors 2006–2007 metais buvo sakoma, kad sena statyba yra „beprasmiška“ ir skaičiuoja paskutines minutes. „Praėjo 15 metų. Sena statyba vis dar perkama ir bus perkama. Santykinai išlaidos yra didesnės, bet pirkimo momentu yra mažesnės – žmonės pasiskaičiuoja“, – aiškino laidos dalyvis.
D.Andriulionienė taip pat pridūrė, kad sena statyba dabar gyvuoja – ypač nuomos rinkoje, juk visi komunaliniai mokesčiai gula ant nuomininko, o ne savininko.
Vis tik Lietuvoje savininkiškumo jausmas stiprus, sakė NT ekspertas. „Mūsų savininkų procentas didelis yra todėl, kad paveldėjome ir galėjome tą turtą sovietmečiu nacionalizuoti. Visgi didžioji dalis bet kuriame pasaulio krašte nori turėti savo turtą, nes čia jau ateina daug psichologinių dalykų – ramybė, šeimininkystės jausmas“, – dėstė A.Antanavičius.
Tačiau pandemija parodė, kad žmonės vertina mobilumą ir darbo iš namų privilegiją – nori dirbti iš vieno ar kito miesto, net šalių.
