Bendrovės „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniuje per vasario mėnesį rezervuota 440 naujų būstų (butų ir kotedžų) – panašiai kaip ir sausį (418).
Pasiūlą papildė vos du nauji projektai, o bendras sostinės naujų gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) objektų „sandėlis“ sumenko nuo 3678 būstų sausį iki 3396.
Būsto kainos taip pat išliko beveik to pat lygio kaip sausį – augo vos 0,3 proc. ir pasiekė 2504 eurus už kvadratinį metrą.
Kaune vasaris buvo tingiausias per pusmetį: sutarta vos dėl 53 naujų būstų rezervavimo.
Antrą mėnesį iš eilės laikinosios sostinės rinkoje nepasirodė nė vienas naujas projektas, dėl to pasiūla smuktelėjo iki 1056 būstų, o kainos atsispyrė nuo 2 tūkst. už kvadratinį metrą žymos – praėjusio mėnesio pabaigoje nauji būstai pirminėje Kauno rinkoje kainavo 2020 eurų už kvadratinį metrą.
„Vilniaus rinkoje rezultatas, vertinant nepakankamą pasiūlą ir užsitęsusį patį nepriteklių, buvo geras, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – Tačiau visų akys dabar krypsta į Ukrainoje vykstančius įvykius.
Jie yra šiurpinantys, tačiau NT rinkai Lietuvoje pasekmes jie turėtų turėti trumpalaikes ir tikrai nedramatiškas.“
Specialistas esamas nuotaikas iš dalies lygino su COVID-19 pandemijos pradžia – pirmuoju karantinu. Tai irgi buvo naujas reiškinys, prie kurio reikėjo prisitaikyti.
Kaip ir dabar, taip ir prieš dvejus metus susidūrėme su situacija, su kuria nemažai gyventojų nebuvo susidūrę anksčiau.
Tačiau tai, kad panikos nėra, tvirtino ir NT paslaugų tinklo „Capital“ biuro „Smart“ valdantysis partneris ir ilgametis brokeris Justinas Vaitiekus.
„Šiomis dienomis vos vienetai paprašė atidėti sandorius, palaukti savaitę, kol atsiras daugiau aiškumo visoje situacijoje. Kas investavo, tas investuoja ir dabar“, – sakė J.Vaitiekus.
Vertindamas esamą kapitalo ir pasiūlos struktūrą Vilniaus pirminėje rinkoje Š.Tarutis tvirtino, kad būsto rinka didelio spaudimo nepatirs, mat sostinėje nėra daug pastatytų ir dar neparduotų projektų.
Iššūkių gali sukelti medžiagų ir darbo jėgos trūkumas, tačiau ši rizika toli gražu nėra naujiena.
„Trūkinės tiekimo grandinės, dalis medžiagų taps nepasiekiamos, nes nebebus sertifikuojamos ES, o tai toliau didins būstų savikainą“, – aiškino „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Kita vertus, jis įžvelgė ir naujų galimybių: Lietuva – populiari kryptis ukrainiečiams persikelti ir čia dirbti. Tikėtina, kad bent dalis pabėgėlių liks Lietuvoje ir kurs gyvenimą čia. Greičiausiai iš pradžių būstą jie nuomosis, bet vėliau ieškos ir nuosavo.
Anot Š.Taručio, viena didžiausių Vilniaus būsto rinkos klestėjimo priežasčių – teigiami demografiniai rodikliai, kai per metus gyventojų pagausėja iki 10 tūkst., ir augantis darbo užmokestis, sudarantis galimybę apsirūpinti būstu.
Tačiau šios priežastys gali paspartinti būsto kainų augimą: jis gali būti staigesnis, nei anksčiau prognozuoti 8–10 proc.
