„Pamatysime, kad taip pat Baltijos šalyse ir Lietuvoje esančiomis įmonėmis, kurios pasikliaudavo Rusijos bankų, taip pat tarptautinių bankų bei kapitalo rinkų finansavimu (...), tam tikri investuotojai mažiau pasitiki. Nebūtinai tik Lietuvoje, bet apskritai besivystančiose rinkose esančiomis įmonėmis“, – BNS sakė ERPB viceprezidentas.
ERPB patvirtinus milijardinę paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir jos pabėgėlius priimančioms valstybėms, bankas Lietuvoje daugiausia dėmesio ketina skirti privačiam sektoriui.
„Savo paketu mes ypač susitelksime dėmesį į privatų sektorių. Kaip minėjau, investuotojai traukiasi, todėl daugiau mus matysite užpildant spragas kapitalo rinkoje ilguoju, vidutiniu ir trumpuoju laikotarpiais. Mes ketiname refinansuoti tam tikras pozicijas, tai gali būti visuose sektoriuose“, – sakė J. Rigternikas.
„Mes esame daugybės Lietuvos įmonių akcininkai, todėl esant poreikiui stiprinti kapitalo bazę, mes į tai atsižvelgsime“, – pridūrė jis.
J. Rigternikas pripažino, kad Lietuva labiau nei kitos Vakarų šalys yra paveikta kylančių pasaulinių energijos bei maisto kainų.
„Žiūrėdami į Lietuvą galime pamatyti bendrai didesnes energijos kainas. (...) Aš atvykau iš Vokietijos, kur komunalinėms paslaugoms išleidžiama apie septyni procentai namų ūkio pajamų, o čia tai yra daugiau nei dvidešimt procentų. Matome ir augančias maisto kainas. Maistui išleidžiama namų ūkio pajamų dalis čia yra didesnė nei kai kuriose Vakarų pasaulio šalyse“, – BNS kalbėjo J. Rigternikas.
ERPB direktorių taryba praėjusią savaitę patvirtino 2 mlrd. eurų paramos paketą, skirtą padėti gyventojams, įmonėms ir šalims, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje, įskaitant ir Baltijos šalis. J. Rigterinko teigimu, jei reikės, ERBP šiemet papildomai gali patvirtinti ir daugiau paramos paketų.
J. Rigterniko teigimu, patvirtinta milijardinė parama bus paskirstyta pagal konkrečius kiekvienos šalies poreikius.
„Mes neturime šalims nustatę jokių kepurių. Mūsų sprendimai grindžiami poreikiu. (...) Jeigu mums tam tikrai šaliai šiemet reikės suteikti du šimtus milijonų ar tris šimtus milijonų eurų, mes tai padarysime. Jeigu dėl bet kokios priežasties valstybei reikės tik šimto milijonų, mes irgi tai padarysime. Tai tikrai priklauso nuo to, ko mūsų paprašys, ypač privatūs klientai“, – BNS sakė J. Rigterinkas.
Jis taip pat teigė, jog ERPB direktorių valdybai kovo pradžioje rekomendavus banko valdytojų tarybai stabdyti banko veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, Minske įsikūrusio banko biuro darbuotojams pasiūlyta persikelti dirbti į Vilnių. Pasak jo, į sostinę su šeimomis iš Baltarusijos persikėlė 20 žmonių.
ERPB praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesiogiai Ukrainoje iš skiriamų lėšų bus finansuojamas valstybės skolos valdymas ir restruktūrizavimas, mokėjimų atidėjimai, taip pat prekyba, įskaitant degalų importą, skubus likvidumo užtikrinimas ir skubi parama esminėms reformoms. Tuo metu šalyse, kuriose priimami pabėgėliai iš Ukrainos, pagalbos paketas bus skirtas komunalinėms paslaugoms perkeltiesiems asmenims ir skubiam energijos pirkimui.
