„Galbūt jau pradės rastis įmonių, kurios laikinai norėtų veiklą pratęsti Lietuvoje ir, kai baigsis karas, ten sugrįžti. Su „Investuok Lietuvoje“ esame kai kurias jau galimas pagalbos schemas parengę, tačiau vis dar turime su ukrainiečiais pasitikrinti, ar jiems tai yra įdomu ir tinka“, – penktadienį žurnalistams sakė A.Armonaitė.
„Tikslas yra tapti laikinais namais įmonėms, kurios galėtų čia pratęsti veiklą, kad tas verslas nesugriūtų, kad Ukrainos ekonomika po karo lengviau atsigautų“, – kalbėjo ministrė. A.Armonaitė pažymėjo, kad Ukrainos verslai persikelti į Lietuvą skatinami nebus, esą norima „kaip įmanoma labiau padėti žmonėms, kovojantiems už savo laisvę“.
Pasak jos, EIM kartu su Finansų ministerija jau priėmė sprendimą sutartis su ukrainietiškomis bendrovėmis turinčius asmenis atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ministrė teigė, kad papildomai bus siekiama panašią galimybę suteikti ir neturintiems sutarčių karo pabėgėliams.
„Tai yra gerai. Ką mes norėtume dar padaryti, bet tam reikia daugiau teisės aktų pakeitimų, yra tai, kad ir tie, kurie neturi kontrakto, galėtų lanksčiau dirbant turėti tą galimybę“, – sakė ministrė.
Taip pat Seimui netrukus bus pateiktas ministerijos pasiūlymas kompensuoti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų persikėlimo į Lietuvą išlaidas. Naudotis šia galimybe bus siūloma ir Ukrainos piliečiams.
Vienkartinė kompensacija atvykstančiam darbuotojui sudarytų apie 3 tūkst. eurų, o įmonėms būtų padengiamos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų.
