Kodėl taip ilgai laukiama?
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad infliacijos priemonės užtruko dėl to, kad nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuva susidūrė su karo pabėgėlių ir šalies gynybos klausimais. Tai keičia darbo pobūdį ir politikų reagavimo greitį.
Be to, M.Lingė pabrėžė, kad infliacijos šuolio mažinimo priemonių buvo, o teiginys, kad neturime infliacijos paketo, yra klaidingas: esą galima skaičiuoti 3–4 tokius paketus.
Pavyzdžiui, lapkritį buvo priimti sprendimai dėl antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo ir dujų kainų išdėstymo vartotojams, gruodį praplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas, įvestas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas šildymui. Dar vienas dalykas buvo biudžeto priėmimas, dėstė konservatorius.
Taip pat politikas pateikė galimą tokių sprendimų uždelsimo priežastį – nenorima skubėti ir besikeičiančiame pasaulio įvykių kontekste bandoma įvertinti ilgalaikes pasekmes. „Paskubomis bandyti šaudyti, šaunant nežinia, kur – būtų neteisinga“, – sakė jis.
„Abejonės nėra, kad pavėluotai“, – apie infliacijos mažinimo paketo sukūrimą sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas. Vienas tai parodančių ženklų – sprendimas dėl šildymo kompensavimo. Jis priimtas tik tada, kai sulaukta dramatiškų pokyčių, teigė politikas.
Anot L.Savicko, taip pat svarbu suprasti, ką reiškia prioritetas. M.Lingė teigė, jog pastaruoju metu svarbiausias buvo Lietuvos gynybos ir karo pabėgėlių klausimas – daugiausia darbo turėjo du ministrai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas šiuo pavyzdžiu iškėlė klausimą – kodėl tuomet nutiko taip, kad kiti ministrai neturi dirbti? Vis tik M.Lingė griežtai su tokia nuomone nesutiko.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sako, kad Lietuva bus labiausia paveikta, todėl turime kalbėti, kad mūsų priemonių paketai atitinkamai reprezentuos galimą poveikį mūsų ekonomikai“, – apie infliacijos numalšinimą komentavo L.Savickas.
Kaip sakė L.Savickas, jį patį neramina tai, kad valdžios viduje yra blaškomasi, dvejojama ir netgi pripažįstama, kad jau gali būti pavėluotas reagavimas į problemą. Taip pat kalbama ir apie tai, ar nėra metas „susiveržti diržų“, kad žmonės ir verslai lengviau amortizuotų kainų pokyčius tikslinėmis priemonėmis.
Štai Prezidento patarėja Irena Segalovičienė „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad dar iki šiol neturime net pirmo infliacijos mažinimo paketo, kai kitos šalys jį jau turėjo tada, kai užklupo pandemija.
„Mes jo neturime ir dabar turime spręsti dar labiau susidėjusią problemą. Infliacija yra klausimas numeris vienas. Turėkime omenyje, kad yra didelis skurdo rizikos lygis ir patiriančių socialinę atskirtį, yra apie 700 tūkst. žmonių pagal Eurostato rodiklius – jiems yra sunku, o tyrimai rodo, kad 4 iš 10 gyvena nuo algos iki algos“, – analizavo Prezidento patarėja.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad net praėjusių metų gruodį priimtas valstybės biudžetas, siaučiant tokiai infliacijai, gali ne sumažinti, o tik padidinti skurdo riziką.
Infliacija kasdien smaugia vis labiau
I.Segalovičienė akcentavo, kad yra svarbu, jog kainų krizės prognozes jau pateikė Lietuvos bankas (LB), greitu metu turėtų pateikti ir Finansų ministerija. Nors dabar yra labai didelis neapibrėžtumas, yra svarbu matyti, ką sako ir tarptautinės organizacijos, teigė prezidento Gitano Nausėdos patarėja.
LB jau pateikė tris Bendro vidaus produkto (BVP) augimo scenarijus: jis gali sumažėti 2,7 proc., šoko scenarijumi jis gali susitraukti iki 0,4 proc., arba sumažėti 1,2 proc. Ir čia matome nesutarimą dėl infliacijos mažinimo – valdantieji ir Prezidentūra kertasi.
Kaip dėstė Prezidentūros atstovė, visai neseniai EBPO infliacija tikrai augs – nereikia turėti iliuzijų, kad karas Lietuvos nepaveiks tiek ekonomine, tiek socialine prasme.
„Pirmu žingsniu reikia suvaldyti infliacijos pasekmes, nes pačią infliaciją mažinti yra rizikinga – išleisime daug valstybės lėšų, bet nežinia, ar mes ją sumažinsim“, – akcentavo pašnekovė. Ji taip pat kalbėjo, kad Prezidentas vasario pradžioje jau buvo pateikęs pasiūlymus infliacijos mažinimui.
M.Lingė „Lietuvos ryto“ televizijos laidos metu sakė, kad kalbama apie siūlymus, tačiau nekalbama apie atsakomybę, kuri dėl valstybės biudžeto gula ant Vyriausybės pečių.
„Būdama atsakinga už parengimą ir vykdymą, ji turi matyti visus metus į priekį, todėl bet kokie reagavimai dėl infliacijos būtų sąlygoti karo veiksmų. Planuojama reaguoti, kai jau bus galima pasidaryti tikslesnę nuotrauką, diagnozę.
Jei jau ateinama su pokyčiais, turi būti ir tvarūs šaltiniai, turi būti keičiamas ir biudžetas, pagal Konstituciją“, – teigė konservatorius.
Lyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis yra neteisinga – Švedija priima antrąjį infliacijos valdymo paketą, tačiau ten elektros kainos išaugo kartais, kai Lietuvoje procentais, o Latvija priėmė infliacijos valdymo paketą, tačiau nesiryžo didinti atlyginimų, pabrėžė politikas.
Nesusišnekėjimas tęsiasi
Paklaustas, kodėl Prezidentūra ir opozicija kritikuoja valdančiuosius, M.Lingė patikino, kad priežasčių yra įvairių, tačiau pasiūlymų pateikimas gali būti dėl to, kad artėja rinkimai ir politikai gali norėti pasirodyti. Vis tik jis pabrėžė, kad sprendimus reikia priimti atsakingai.
I.Segalovičienė taip pat kalbėjo, kad reikia nuspręsti dėl konkrečios strategijos. Ji pridūrė, kad nereikia ieškoti „auksinės piliulės“ ir galvoti, kad viskas bus gerai.
„Nors ir sako, kad yra priemonių, tai jei tikrai būtų, mes matytume mažesnes eiles prie maisto davinių, pašalpų skaičius nebūtų didėjantis, mes matytume kitokį vyksmą – infliacijos poveikis yra didelis ir tų priemonių nepakanka“, – sakė pašnekovė. Ji priminė, kad Prezidentas yra sakęs, jog vidaus politikoje bus aktyvus – jei nėra pasiūlymų iš Vyriausybės, galimos alternatyvos pateikiamos iš Prezidentūros.
Kalbėdama apie infliacijos suvaldymo priemonių paketą, I.Segalovičienė pabrėžė, kad Prezidentas taip pat siūlo savo dalį ir tikisi bendradarbiavimo. Visgi priimant bet kokius sprendimus, reikia prisiminti, kad iš valstybės rezervo jau yra panaudotos dalis lėšų koronaviruso pandemijos suvaldymui.
L.Savickas vis tik valdžios institucijų bendradarbiavime įžvelgia kitokią situaciją: „Mes matome nesusišnekėjimą arba nenorą šnekėtis tarp vykdomosios valdžios ir prezidentūros ir procesai stoja“. Politikas taip pat kalbėjo, kad pastaruoju metu sprendimų pateikimo forma tampa svarbiau už patį pokyčių turinį.
„Man trūksta paprasto žmogiško rūpesčio mūsų piliečių ekonominiu saugumu“, – televizijos laidoje teigė L.Savickas.
Tuo metu I.Segalovičienė įvardijo ir kitą pokyčių problemą – Lietuvoje žmonės nenoriai naudojasi valstybės suteikiama parama. Pavyzdžiui, ji skaičiavo, kad jei imtume nekilnojamojo turto (NT) vienetus, tik 12–13 proc. arba apie 125 tūkst. žmonių pasinaudoja šildymo kompensacijomis, nepriklausomai nuo kuro rūšies. Galinčių tai padaryti – bemaž 700 tūkst.
Paklausta, kas gali būti antrajame infliacijos valdymo pakete, G.Nausėdos patarėja sakė, kad kalbama ne tik apie šildymą, bet ir apie degalus bei maistą.
