Šį raginimą britų premjeras išsakė prieš NATO viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Turime nuveikti daugiau, todėl turime padaryti daugiau ekonomiškai, – sakė B. Johnsonas radijui LBC praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.
„Ar galime padaryti daugiau, kad jis nebegalėtų naudotis ne tik savo grynųjų pinigų atsargomis, bet ir, pavyzdžiui, savo aukso atsargomis? Ką dar galėtume padaryti prie SWIFT sankcijos?“ – sakė premjeras, turėdamas galvoje sprendimą atriboti Rusiją nuo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
B. Johnsonas sakė, kad didindami karinę pagalbą Ukrainai „taip pat turime žengti toliau“ ekonomiškai.
„Šiandienos NATO pasakysiu, kad esama būdų, kaip pasaulis galėtų toliau didinti spaudimą Putinui“, – sakė jis.
„Kuo daugiau darysime dabar, kuo smarkiau dabar spausime, ypač dėl tokių dalykų, kaip auksas, tuo daugiau galimybių, manau, turėsime sutrumpinti šį karą, sutrumpinti skerdynes Ukrainoje“, – kalbėjo britų premjeras.
G. Nausėda: sankcijos turėtų būtų skausmingos ir Rusijos viduriniajai klasei
Sankcijos Rusijai turi būti stiprinamos „ryžtingai“ ir „skaudėti“ net ir šalies viduriniajai klasei, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Tą Lietuvos vadovas akcentavo žurnalistams prieš trečiadienį vykstantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Pasak G. Nausėdos, griežtesnių sankcijų reikia stebint, kaip Rusijoje auga pasitikėjimas Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu.
„Turime kuo ryžtingiau priimti sprendimus, kad skaudėtų Rusijai, oligarchams, net ir vidurinei klasei. Nes palaikymas Putinui, jei tikėtume socialinėmis apklausomis, auga. Ir tai man kelia itin didelį nerimą“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, erdvės naujos sankcijoms įvesti dar yra, o greitesni ir drąsesni sprendimai reikalingi, kadangi tikrasis ekonominių apribojimų efektas bus juntamas tik po to tam tikro laiko.
„Dabar kalbame apie galimą penktą, šeštą sankcijų paketus. Bet jei norime rezultato, turime suprasti, kad sankcijų poveikis ateina su laiku, jų pasekmės juntamos po tam tikro laikotarpio“, – kalbėjo G. Nausėda.
Geresnis sprendimas, anot jo, būtų buvęs nuo pat pirmųjų karo dienų taikyti visas sankcijas.
„Manau, kad būtų buvę kur kas geriau, jei sprendimas nuo pat pradžių būtų priimtas sprendimas sankcijas taikyti „visu tempu“, – pažymėjo prezidentas.
ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį išvyko dviejų dienų darbo vizito į Briuselį. Šalies vadovas dalyvaus neeiliniame NATO viršūnių susitikime ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.
NATO viršūnių susitikime Aljanso šalių lyderiai aptars paramą Ukrainai, kenčiančiai nuo Rusijos sukelto karo, NATO atsaką į Rusijos keliamas grėsmes Europos saugumui, taip pat NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą rytiniame Aljanso flange.
EVT susitikime Europos Sąjungos lyderiai aptars ES atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemones, taip pat energetinės nepriklausomybės, gynybos ir saugumo klausimus. ES lyderių diskusijoje apie situaciją Ukrainoje dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
