Ž. Mauricas – trumpai ir aiškiai: ar Lietuvai atsipirko laivas-saugykla „Independence“

Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų. Per 7 metų nuomos laikotarpį Lietuva iš viso sumokėjo 424 mln. eurų, feisbuke rašo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>Lrytas.lt koliažas.
Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>Lrytas.lt koliažas.
Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>G.Pilaičio nuotr.
Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>G.Pilaičio nuotr.
Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>G.Pilaičio nuotr.
Lietuva už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą kasmet sumoka apie 60 mln. eurų.<br>G.Pilaičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-03-29 17:04

Ekonomistas aiškino, kad 2009–2014 m. Lietuva už gamtines dujas mokėjo apie 40 proc. didesnę, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, kainą.

Anot jo, Lietuva tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, nes vienintelis gamtinių dujų tiekėjas tuo metu buvo valstybinė Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“. Tad išsiderėti mažesnę kainą Lietuvai praktiškai nebuvo galimybių.

Tačiau, pradėjus naudoti laivą-saugyklą „Independence“, Lietuva įgijo derybinį svertą, tad gamtinių dujų kaina susivienodino su ES vidurkiu.

„Kitaip tariant, jei nebūtume turėję „Independence“, labai tikėtina, kad būtume ir toliau mokėję apie 40 proc. didesnę gamtinių dujų kainą nei ES vidurkis.

Tad per 7 metus (2015–2021 m.) būtume už gamtines dujas papildomai sumokėję 1,5 mlrd. eurų, t. y. tris kartus daugiau, nei kainavo SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuoma“, – suskaičiavo Ž.Mauricas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva, priėmusi tokį sprendimą, ne tik sumokėjo mažiau už gamtinių dujų importą, bet ir diversifikavo importo šaltinius, taip padidindama savo energetinį, ekonominį ir politinį saugumą.

„Išvengėme Vokietijos scenarijaus“, – rašė ekonomistas.

Iki 2015 m. Lietuva 100 proc. gamtinių dujų importuodavo iš Rusijos, o 2015–2021 m. ši dalis sumažėjo iki 53 proc., 30 proc. rinkos užėmė Norvegija, 10 proc. – JAV.

2021 m. iš Rusijos importuojamų dujų dalis dar labiau sumažėjo – iki 40 proc., o šiemet jų planuoja visai nebepirkti.

„Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje dauguma Vakarų šalių atsisako pirkti gamtines dujas iš Rusijos. Jei nebūtume turėję „Independence“, būtume priversti toliau pirkti dujas iš Rusijos (ir remti jos karinę agresiją Ukrainoje), o už jas, paties Vladimiro Putino prašymu, mokėti rubliais. Tai būtų didelis pažeminimas Lietuvai.

Pažeminimas būtų ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, kurios, deja, neturi savų SGD terminalų.

Visa laimė, kad Lietuva turi „Independence“, kurio pajėgumų pakanka patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gamtinių dujų paklausą“, – aiškino Ž.Mauricas.

Kaip teigė ekonomistas, vis didesnė gamtinių dujų dalis pasaulyje yra perkama per SGD terminalus, o dujotiekių svarba mažėja. Tikėtina, kad jau po 10–15 metų pasaulinės gamtinių dujų prekybos apimtys per SGD terminalus taps didesnės nei dujotiekiais. Tad Lietuva, turinti SGD terminalą, taps integrali pasaulinės gamtinių dujų prekybos dalimi.

„Pavyzdžiui, Lenkija jau planuoja importuoti SGD dujas per „Independence“, – paminėjo Ž.Mauricas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.