Mažmeninės prekybos rodikliai įspėja, kad vartotojai spaudžia stabdį: jau mažėja kai kurių įmonių apyvarta

Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų. Lietuvos bankas spėja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais geriausiu atveju augs 2,7 procento (gruodį dar buvo laukiama 3,6 proc.).

Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomikos ateities prognozuotojai tokių žirklių nebuvo pateikę dar nuo 2008 metų finansinės krizės laikų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 30, 2022, 8:07 PM

Pagal prastesnį scenarijų augimas būtų tik simbolinis – 0,4 proc., o pagal blogiausią BVP trauktųsi net 1,2 procento. Tad skirtumas yra milžiniškas. Finansų ministerija teigia pateiksianti tik vieną prognozę, tačiau tai mažai guodžia, nes nėra jokios garantijos, kad ji išsipildys.

Daugiau ar mažiau sutariama tik dėl vieno – šie metai bus išskirtiniai infliacijos požiūriu. Laukiama, kad metinis kainų augimas gali būti netgi didesnis nei 10 procentų. Tiesa, tikimasi panašaus ir atlyginimų augimo, tačiau tai reiškia, kad visas prieaugis bus skirtas tik kainų skirtumui padengti.

Augančios kainos valstybės biudžetui kol kas grėsmės nekelia, nes dėl to daugiau surenkama įvairių mokesčių – pridėtinės vertės, akcizų ir kitų. Tiesa, mažmeninės prekybos rodikliai jau įspėja, kad vartotojai spaudžia stabdį: vasarį šio sektoriaus apyvarta siekė 1,165 mlrd. eurų ir buvo tik 0,4 proc. didesnė nei sausį. O maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta netgi sumažėjo 1 proc.

Valdantieji, jau sumažinę pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotai tiekiamai šilumai iki nulio, pernelyg neskuba – planą, kaip kompensuoti kainų augimą gyventojams, ketinama pateikti nebent balandį.

Užtat opozicija prikūrė įvairiausių pasiūlymų, kaip mažinti PVM ar kitokius mokesčius. Antai socialdemokratai teigia, kad PVM maistui reikėtų mažinti nuo 21 iki 9 proc., neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesio alga, pakelti remiamų pajamų kartelę. Panašūs raginimai sklinda ir iš Prezidentūros.

Akivaizdu, kad valdžiai teks imtis sprendimų dar pirmąjį pusmetį, nes infliacija nepatenkinti rinkėjai netrukus patys ims to reikalauti. Vis dėlto būsimus veiksmus ir jų pasekmes reikia nuodugniai apsvarstyti, tad neskubėjimas šiuo atveju atrodo lyg ir logiškas.

Bet tai susiję su didėjančiomis kainomis ir jų poveikiu visuomenei.

Karas Ukrainoje atnešė kur kas didesnių nemalonumų nei brangstančios dujos, elektra ar degalai. Kai kurie verslo sektoriai jau dabar tvirtina neišgyvensiantys, todėl valdžios įsikišimo reikėtų nedelsiant.

Pavyzdžiui, statybų ir kelių tiesimo srityje visiška sumaištis. Iš rinkos dingo rusiškos žaliavos – bitumas, skalda. Jų, kaip ir metalo gaminių, nebetiekia ir Ukraina, nes dėl karo veiksmų daugelyje šios šalies fabrikų gamyba yra pristabdyta, o kai kuriuose išvis nutraukta.

Tačiau statybų sektoriaus įmones, ypač užsiimančias kelių tiesimu, saisto sutartys, dažnai sudarytos dar prieš metus. Sumos jose apskaičiuotos pagal tuometes kainas. Dabar verslininkai neslepia, kad kai kuriais atvejais yra tik du keliai: atlikti darbus gerokai pigiau nei savikaina ir bankrutuoti arba nutraukti projektus ir taip pat bankrutuoti, nes tokioms įmonėms naujų užsakymų valstybės sektorius tikrai nebepatikės.

Šiuo atveju tiek centrinė valdžia, tiek savivaldybės privalo kuo greičiau prisitaikyti prie realijų ir keisti tiek sąmatas, tiek įvykdymo terminus. Mat kai kurių medžiagų išvis neįmanoma užsisakyti arba jos kelis kartus brangesnės nei anksčiau.

Dar viena kritinė sritis – medienos pramonė, iki šiol nemažai importavusi iš Rusijos ir Baltarusijos. Tą patį darę estai nusprendė laikinai didinti kirtimų apimtį, latviai – perkant medieną teikti pirmenybę savo šalies bendrovėms. Tik Vilnius kol kas trypčioja ir nesiima jokių veiksmų, nors šio sektoriaus atstovai jų prašo jau seniai.

Pernai beveik 6 mlrd. eurų vertės sukūrusi medienos pramonė dabar stokoja žaliavų, tačiau šalies įmonės aukcionuose turi rungtis lygiomis sąlygomis su užsieniečiais. To pasekmė – kasmet maždaug trečdalis medienos (apie 2 mln. kubinių metrų) iškeliauja iš šalies neapdirbta.

Tai reiškia milžiniškas negautas pajamas, kurios plauktų į biudžetą, jei toks kiekis patektų į baldų gamyklas plokščių ar kitokiu pavidalu.

Dėl neribojamos prekybos mediena gali nukentėti ir vietos biokuro gamintojai, o atitinkamai – ir šilumos vartotojai. Dviračio šiuo atveju išradinėti nereikia, nes įvairius ribojimus taiko daugelis ES šalių. O sprendimai būtini čia ir dabar.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis šįmet išliks panašus kaip ir pernai – 7,1 proc. Tai tikrai nebūtų tragedija, tačiau jei kai kurie sektoriai atsidurs ties išlikimo riba, darbuotojų atleidimai bus neišvengiami.

Apie tai jau paskelbė Klaipėdos uoste dirbantis baltarusių kapitalo Birių krovinių terminalas, bet šis atvejis labiau vienetinis, nes įmonės verslas buvo susijęs išskirtinai su „Belaruskalij“ gamykla ir sustojo šiai pritaikius sankcijas.

Kol kas daug klaustukų lieka dėl Rusijos oligarchui A.Melničenkai priklausančios Kėdainių „Lifosos“, kuri nuo balandžio ketina stabdyti gamybą. Daugiau nei tūkstantį darbuotojų turinčio fabriko ateitimi derėtų rūpintis Vyriausybės lygiu neatmetant net ir jo nacionalizavimo. Valstybės mastu šio fabriko tragedija nebūtų nepakeliama, tačiau Kėdainiams tai – milžiniškas smūgis.

Todėl Vyriausybė ar Seimas galbūt ir gali mėnesį ar kitą palūkėti dėl pensijų didinimo bei kitokių kompensacinių sprendimų gyventojams. Tačiau delsti dėl verslo ateities nebūtų atleistina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.