Europos bendras tikslas yra mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, taip pat naftos bei rublių.
Pasak Europos Komisijos biuro Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, tai turėtų normalizuoti energijos išteklių bei elektros energijos kainas.
„Šiuo tikslu mes ruošiame Europos Komisijoje, ruošiame kartu su valstybėmis narėmis išsamų veiksmų planą, ir jį pateiksime gegužės mėnesį.
Bendras dujų pirkimas, tai yra tik vienas iš veiksmų, kuriam valstybės narės jau pritarė. Konsensusas – pasiektas, jam pritarta ES lyderių susitikime“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigia M. Vaščega.
Pasak jo, svarbu pažymėti ir tai, kad tai – savanoriškas mechanizmas, jame galės dalyvauti tos valstybės narės, kurios norės bei manys, kad tai padeda bendram interesui, nes visų šalių nacionalinės aplinkybės yra skirtingos.
Taip pat į bendrą dujų pirkimą bus įtrauktos ir ES nepriklausančios šalys, įskaitant Vakarų Balkanų valstybes, Sakartvelą, Moldovą bei Ukrainą.
M. Vaščega paklaustas, ar jau yra žinoma kiek šalių prisijungtų prie bendro dujų pirkimo, sako, kad svarbiausia apskritai užtikrinti tokią galimybę.
„Sprendimas priimtas ką tik, praėjusios savaitės pabaigoje, todėl dar tikslių skaičių neturime, bet aš manau, kad vien to mechanizmo buvimas ir tokia galimybė yra svarbu.
Kiekviena valstybė galės įsivertinti, kiek tai – pragmatiška ir patrauklu“, – pastebi Europos Komisijos biuro Lietuvoje vadovas. Bendras pirkimas bus orientuotas tiek į suskystintų dujų, tiek ir į vamzdžiais tekančių dujų ir ateityje, taip pat, ir į vandenilio bendrą pirkimą.
„Mechanizmui duota žalia šviesa. Komisija inicijuos derybinę grupę, kuri pradės derybas su dujų tiekėjais, ji sieks užtikrinti dujų tiekimą čia ir dabar, o taip pat ir sukurti dirvą igalaikei partnerystei“, – teigia Marius Vaščega.
Europos dujų pirkimo derybos jau vyksta su Viduržemio jūros regionu, Artimaisiais Rytais ir Afrika. Pasak M. Vaščegos, svarbu išskirti ir Jungtines Amerikos Valstijas. „Būtent su JAV jau buvo pasiektas susitarimas praėjusios savaitės pabaigoje, kai prezidentas Bidenas lankėsi Europoje ir susitiko su Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Susitarta dėl 15 milijardų kubinių metrų suskystintų dujų pirkimo iš JAV jau šiais metais. Tai yra daug, nes šie 15 milijardų bus nukreipti pakeisti rusiškų dujų tiekimą.
Na, o žiūrint į priekį, numatome, kad nuo kitų metų būtų galima kasmet užsitikrinti 50 milijardų kubinių metrų suskystintų dujų tiekimą iš JAV. Tai atitiktų maždaug trečdalį visų Rusijos tiekiamų dujų kasmet į ES“, – pažymi Europos Komisijos biuro Lietuvoje vadovas.
Pats ilgalaikišiausias sprendimas šiuose susitarimuose, pasak M. Vaščegos, bus greitesnis žaliojo kurso įgyvendinimas, kuris reiškia atsinaujinančių išteklių greitesnę plėtrą ir taip pat energetinio efektyvumo didinimą. Taip pat svarbu išskirti ir Europos sprendimą kaupti dujas.
„Trumpuoju laikotarpiu, be bendro dujų pirkimo, jau yra pritarta ir kitiems sprendimams. Vienas jų – dujų saugyklų didesnis užpildymas. Numatyta, kad šiemet dujų saugyklos iki lapkričio 1 d. būtų užpildytos 80 procentų savo talpos ir taip pasiruošta ateinančiam šildymo sezonui.
Na, o ateityje bus siekiama net iki 90-ties procentų kiekvienais metais. Tai užtikrins, kad tuo metu, kai dujų poreikis yra pats didžiausias, Europa jų turėtų ir nepritrūktų“, – sako M. Vaščega.
Sprendimas kartu pirkti dujas turėtų sumažinti ir kainas.
Pasak M. Vaščegos, panašų pavyzdį jau galėjome matyti, kai ES nutarė kartu pirkti vakcinas nuo COVID-19.
„Veikdami kartu tuo metu užsitikrinome vakcinų tiekimą už patrauklias rinkos kainas.
Vienas didelis pirkėjas gali gauti didesnę naudą, nes jo galia yra didesnė. Pardavėjas tampa priklausomas nuo pirkėjo. Taip pat, sumažėja konkurencija, kai visi pirkėjai perka kartu. Taigi, bendras dujų pirkimas turėtų daryti teigiamą poveikį kainoms“, – pažymi Europos Komisijos atstovas.
Europos žaliasis kursas visuomet buvo atsakas į klimato, aplinkosaugos ir taršos krizes. Šiuo atveju atsiranda sustiprėjęs energetinės nepriklausomybės aspektas, o tai stiprins ir žaliąjį kursą bei skatins Europą keliauti energetinio efektyvumo link.
„Pigiausia energija yra nesuvartota. O taip pat svarbu pastebėti, kad sparčiau keliaujame žiedinės ekonomikos link.
Turime panaudoti kitus išteklius, įvairiausių sudedamųjų dalių gamybos pramonėje, skatinti naudojimo efektyvumą, atliekų panaudojimą dar sykį ir panašiai, tai aš manau, kad žaliasis kursas įgauna dar svarbesnį aspektą ir naują postūmį šioje situacijoje“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo M. Vaščega.
