„Lietuva neprekiaus tomis prekėmis ir su tomis valstybėmis, kurios yra agresorės. Ilgainiui, manau, trąšų kaina stabilizuosis ir nereikės jų pirkti iš agresorių“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė K. Navickas.
„Kalbant apie pasirūpinimą trąšomis, Lietuva iki Rusija paskelbė karą Ukrainoje buvo apsirūpinusi apie 80 proc. trąšų poreikio“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad dabar trąšų galima įsigyti ne tik Baltarusijoje, bet ir iš kitų šalių: „Priėjimas ir galimybės įsigyti trąšų yra, riboja šiandien jų kaina tą daryti.“
„Alternatyvos yra vienaip ar kitaip. Modernus ūkiai puikiai žino, kad yra įvairios agronominės technikos, kaip sumažinti derliaus praradimus taikant augalų kaitos dalykus, tarpinius pasėlius. Ten žemės ūkis ir eina“, – pridūrė jis.
Trąšų brangimas ūkininkus skatins jas naudoti efektyviau
Žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi...2022“ sakė prezidentas.
„Turint omenyje, kad kai kurios technikos ir kaina nėra maža, džiugu, kad ūkininkai randa finansinių galimybių investuoti ir kas ekonomiška, ir efektyvu, ypač dabartinėmis sąlygomis, kai karas Ukrainoje lemia ir lems maisto produktų deficitą.
Labai svarbu, kad nesusidarytų vadinamosios kainų žirklės. Viena vertus, žaliavos, kuras brangsta, bet, kita vertus, turėtų didėti ir pagamintos produkcijos kainos“, – kalbėjo prezidentas.
