Nuo balandžio 1 d. gamtinės dujos parduodamos tiktai už rublius. Tokį nurodymą išleidęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš Europos sulaukė atsakymo – niekas nepirks.
Tačiau bent Vokietijoje daugelis gamyklų jaučiasi lyg ant adatų.
Žada nepasiduoti
Rusai jau anksčiau pagrasino, kad nepriims mokėjimų už dujas kita valiuta, išskyrus rublius.
Dabar pateikė ir schemą, kaip tai turi būti padaryta: pirkėjai turi atsidaryti sąskaitas „Gazprombank“ banke, kuriam Vakarų sankcijos nepritaikytos.
Bankas priimtų mokėjimus eurais arba doleriais, o tuomet šias sumas konvertuotų į rublius. Tai gali būti vienas būdų dirbtinai palaikyti Rusijos valiutos kursą.
Tiesa, iš esmės mažai kas keistųsi, nes nuo karo pradžios visi eksportuotojai, įskaitant ir patį „Gazprom“, įpareigoti 80 procentų savo pajamų užsienio valiuta keisti į rublius. Tad ne veltui Europos šalių lyderiai prakalbo apie Kremliaus šantažą.
Pasak Vokietijos ekonomikos ministro Roberto Habecko, svarbu, kad būtų laikomasi sutarčių, o jose numatytas atsiskaitymas eurais.
Kad ES valstybės ir toliau pervedinės eurus arba dolerius, teigė ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
Jo teigimu, iki metų pabaigos ES dujų importą iš Rusijos sieks sumažinti dviem trečdaliais. Todėl svarstoma ir apie bendrus visos Bendrijos dujų įsigijimus.
Įmonės jau rauda
Tačiau Vokietijos valdžia jau paskelbė išankstinį įspėjimą dėl ekstremalios situacijos dujų rinkoje.
Tai kol kas laikoma tik signalu, tačiau pagal šį planą, paskelbus trečiojo lygio ekstremaliąją situaciją, pramonei dujų tiekimas būtų pradėtas riboti.
„Jeigu nebus dujų, pas mus viskas sustos“, – neslėpė Vokietijoje veikiančios gamyklos „Kelheim Fibres“ vadovas Craigas Barkeris. Ši įmonė yra pasaulinė viskozės pluošto gamybos lyderė.
Pasak jos direktoriaus, jau ir taip teks susitaikyti su tuo, kad dujos šįmet bus daugiau nei penkis kartus brangesnės ir už jas teks pakloti apie 100 mln. eurų – apie pusę įmonės apyvartos.
„Kol kas alternatyvų nėra. Vandenilis būtų tinkamas sprendimas, tačiau, ilgalaikiu požiūriu, tam reikės 15–20 metų“, – svarstė C.Barkeris.
Apie pavojų stabdyti gamybą užsimena daugelis Vokietijos fabrikų, tarp jų ir chemijos pramonės milžinas BASF.
Pumpuoja per Ukrainą
Rusija šią savaitę jau iš esmės nutraukė dujų tiekimą dujotiekiu Jamalas–Europa, kuris nutiestas per Baltarusiją ir Lenkiją. Juo kasmet buvo perpumpuojama apie 33 mlrd. kubinių metrų dujų.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujotiekis „Nord Stream“ dar veikia, tačiau „Nord Stream 2“, kurio statyba jau baigta, tikriausiai galima ilgam ar net visam laikui pamiršti.
Tačiau jei Europa išvis nustotų pirkti rusiškas dujas, tuomet pats „Gazprom“ susidurtų su didelėmis problemomis. Mat tokio kiekio į Kiniją patiekti nebūtų įmanoma, tad tektų užplombuoti naudojamus dujų gręžinius.
Įdomiausia, kad net ir vykstant karo veiksmams dujos į Europą toliau importuojamos per Ukrainą.
Negana to, prieš karą šio dujotiekio pajėgumai buvo panaudojami tiktai apie 50 proc., o dabar 100 procentų. („Reuters“, „Manager-Magazin.de“, LR)
Gali apsirūpinti
Martynas Nagevičius
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
„Viskas krypsta į tai, kad tuoj dujos iš Rusijos į Europą nebetekės. Rusija pasiruošusi nutraukti dujų tiekimą nepaklusniems europiečiams, nesutinkantiems atsiskaityti už dujas rubliais, o europiečiai (tai mane maloniai stebina) atsisako žemintis ir rengiasi ekstremaliai situacijai.
Iš esmės tai turėtų reikšti, kad, taikant solidarumo priemones, nuo dujų pirmiausia turėtų būti atjungiama Europos stambioji pramonė, naudojanti itin daug dujų. Lietuvoje tai akivaizdžiai „Achema“ ir galbūt kai kurios kitos pramonės įmonės.
Teoriškai mes to galėtume ir nedaryti, nes galėtume visiškai aprūpinti visų vartotojų poreikius iš Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Nepalikdami pakankamo kiekio dujų kaimyninėms šalims, neturinčioms alternatyvaus dujų importo galimybių.
Ta teorinė galimybė atjungti dujas kaimynams galėtų ištikti tik tokiu atveju, jei mes uždraustume dujų prekybą su užsieniu, pritaikę ekstremaliosios situacijos sprendimus.
Bet nemanau, kad tai būtų sąžininga Latvijos, Estijos, Suomijos ir nuo gegužės – Lenkijos atžvilgiu, jei mes tokiomis sąlygomis vartotume daug dujų, o kaimynai, kurie vis dar dujas naudoja, pavyzdžiui, šildymui, šaltų.“ (Komentaras iš feisbuko. – Red.)
