Seimo narys patikina, kad, Vyriausybei parengus 2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos švelninimo priemonių paketą, valstybės biudžeto įstatymo patikslinimai būtini.
Pasak M.Majausko, projekto pateikimas Seimui planuojamas balandžio 14 d., o po savaitės jį svarstys BFK.
„BFK atitinkamai iki balandžio 22 d. lauks pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų, Seimo frakcijų ir komitetų išvadų. Taip pat prašysime Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pateikti savo išvadas bei ekspertinę nuomonę“, – Eltai perduotame komentare teigia M.Majauskas.
„Pagrindinio biudžeto rodiklių įstatymo priėmimą preliminariai planuojame gegužės 17 d.“, – sako jis. Parlamentaro teigimu, galutinė reikiamų pakeitimų priėmimo data gali kisti, priklausomai nuo to, kaip greitai Seimui pavyks priimti lydimuosius įstatymo projektus.
Tai būtina, kadangi Finansų ministerijos parengtą infliacijos švelninimo priemonių paketą sudaro kelios dalys: valstybės biudžetas kartu su pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu, „Sodros“ biudžetas, lydimas pensijų paketo, ir energetinis paketas.
M.Majauskas neatmeta, kad, Seime svarstant Vyriausybės siūlomas priemones, parlamentarai teiks daug savų siūlymų.
„Galima tikėtis karštų diskusijų ir nemažai pasiūlymų išplėsti Vyriausybės pristatytą antiinfliacinį paketą“, – prognozuoja BFK pirmininkas, kartu pažymėjęs, jog siūlymus svarstant bus atsižvelgiama, ar jų įgyvendinimui finansuoti būtų numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai.
Atmetami turėtų būti tie pasiūlymai, kurių įgyvendinimą bus norima grįsti viršplaninėmis biudžeto pajamomis.
„Svarbu, kad kiekvieną siūlymą didinti išlaidas lydėtų ir tvarūs pajamų šaltiniai. Atsižvelgiant į atnaujintas ekonomines prognozes ir augantį biudžeto deficitą, vertinant siūlymus „viršplaninės biudžeto pajamos“ nebus laikomos tinkamu šaltiniu finansuoti ilgalaikius įsipareigojimus“, – akcentavo M.Majauskas.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Finansų ministerija pristatė parengtą 2,26 mlrd. eurų vertės planą infliacijos padariniams švelninti. Juo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio pakeitimai turėtų įsigalioti atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir padidintos socialinės išmokos bei pensijos – nuo šių metų birželio 1 d.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Ketvirtadienį ministrė „Žinių radijui“ užsiminė, kad paketo priemonės bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai. Bendras biudžeto deficitas, anot jos, nuo metų pradžioje planuoto 3,3 proc. kiltų iki maždaug 4,5 proc.
