Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nebuvę istorijoje: ekonomistai raukosi, bet valdžios neskuba barti

Lietuvos valdžia parengė 1 mlrd. eurų paramos planą su tiesiog milžiniškos infliacijos iššūkiais susidūrusiems gyventojams ir verslui.

Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>T.Bauro nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>T.Bauro nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo nėra buvę šalies istorijoje: ekonomistai rauko nosis, bet valdžios nebara.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda.<br>Prezidentūros nuotr.
G.Nausėda.<br>Prezidentūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 8, 2022, 9:47 AM

Tokio dydžio papildomų socialinių išlaidų paketo, kuriam finansuoti Seimas gegužę turėtų priimti šių metų biudžeto pataisas, nėra buvę šalies istorijoje.

Šalia šių išlaidų dar daugiau nei 1 mlrd. eurų numatyta skirti investicijoms į energetinį saugumą ir atsinaujinančiąją energetiką.

Retas atvejis Lietuvos politiniame gyvenime – prieš valdančiųjų parengtą antiinfliacinį planą beveik nepurkštauja opozicija. Net Prezidentūra, nepraleidžianti progos įgelti dabartinei Vyriausybei, šį kartą gyrė valdančiuosius, kad jie pasistengė atspindėti prezidento lūkesčius.

Galima abejoti, ar valdantiesiems rūpėjo prezidento lūkesčiai. Bet kaip jiems pavyko šiuo planu kone visiems įtikti?

Juk dar neseniai prezidentui G.Nausėdai stebintis, kodėl valdžia nieko nesiima infliacijai švelninti, premjerė I.Šimonytė pasišaipė, kad jis pavargęs nuo užsienio politikos grįžo prie pamėgtos veiklos – Vyriausybės kritikos, o gausybę siūlymų, kaip mažinti sparčiai kylančių kainų naštą, ji vadino politikų lenktynėmis, kas bus dosniausias.

Vyriausybės vadovei opozicijos sumanymai mažinti mokesčius ar didinti išmokas atrodė populistiniai ir keliantys pavojų Lietuvos finansiniam stabilumui.

Daugelis ekonomikos ekspertų taip pat pasisakė prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą šildymui, degalams, maisto produktams, kai kurie kritikavo ir sprendimą šildymo išlaidas gyventojams išdėlioti per ilgesnį laiką, aiškindami, kad didelės kainos ilgainiui išeitų netgi į naudą, nes skatintų žmones renovuoti namus, įrengti saulės baterijas.

Vyriausybės antiinfliacinis planas iš tiesų ignoruoja visus siūlymus mažinti PVM ar akcizus, bet socialines išlaidas smarkiai didina, todėl ir prezidentas, ir opozicija gali apsimesti, kad valdantieji atsižvelgė į jų kritiką. Net ir socialiniu jautrumu netrykštantys ekonomistai iš esmės pritaria valdžios sumanymui didinti biudžeto išlaidas.

Daugiausia pinigų – per 500 mln. eurų – bus skirta bendrovei „Ignitis“ padengti skirtumą tarp rinkoje nežmoniškai išaugusios elektros bei dujų kainos ir vartotojų mokamų tarifų. Nuo liepos mėnesio gyventojams ir verslui vis viena elektra ir dujos gali pabrangti iki 40 proc., bet jei nebūtų paramos „Ignitis“, tarifai didėtų daugiau kaip dukart.

Be to, didinamas šildymo kompensacijas galinčių gauti asmenų sluoksnis.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 460 iki 540 eurų. Panašių siūlymų teikė ir prezidentas, taip pat opozicinės frakcijos Seime, tik buvo raginama tokį sprendimą priimti nedelsiant.

Negana to, Vyriausybė nutarė 5 proc. padidinti ir senatvės pensijas – tam „Sodrai“ iš valstybės biudžeto bus skirta 60 mln. eurų. Taip pat išaugs šalpos išmokos, vaiko pinigai. Iš viso šių metų biudžete žmonių pajamoms didinti bus skirta per 315 mln. eurų.

Kam gali nepatikti, kai duodama daugiau pinigų? Sunku būtų rasti tokių žmonių visoje planetoje, bet visuomet kyla klausimas, kieno sąskaita tos išlaidos.

Šį kartą valdžia mokesčių neketina didinti, net priešingai – keliama NPD kartelė, o tai mažina biudžeto įplaukas. Vis dėlto šio socialinio dosnumo gal ir neprireiks finansuoti skolintomis lėšomis.

Todėl kai kurie ekonomistai dėl išaugusių išlaidų rauko nosį, bet neskuba barti valdžios. Tam yra kelios priežastys.

Pirmojo šių metų ketvirčio duomenys rodo, kad į biudžetą surenkama daugiau pajamų, nei buvo planuota. Taip nutinka gana dažnai, nes Finansų ministerija linkusi atsargiai skaičiuoti būsimas įplaukas, kai kada gal ir sąmoningai jas sumažina, nes tuomet biudžeto vykdymo planas atrodo labiau optimistiškai.

Sėkmingai surinkti biudžeto pajamas šįmet padeda ir infliacija – aukštesnės kainos lemia didesnes PVM įplaukas. Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius valstybės biudžetas, palyginti su pernykščiu, išaugo 600 mln. eurų. Kita vertus, didindama socialinę paramą Vyriausybė skatina vartojimą, o tai irgi didina biudžeto pajamas.

Biudžetas įvairiais būdais pasipildys ir iš 1,1 mlrd. eurų dydžio investicijų į tvariąją bei atsinaujinančiąją energetiką. Valstybės išlaidų šiam finansavimui daug neprireiks, nes liūto dalį investicijų – 782 mln. eurų – sudarys ES paramos lėšos.

Vadinasi, palyginti saugi, nedaug 40 proc. šalies metinio bendrojo vidaus produkto viršijanti Lietuvos valstybės skola smarkiai neišaugs.

Tačiau ar galima tikėtis, kad Vyriausybės antiinfliacinis planas sulauks vien audringų ovacijų? Tikrai tokio stebuklo nebus.

Dalis ekonomistų nuogąstauja, kad valstybės socialinė parama kaitins šalies ekonomiką ir suteiks papildomą impulsą infliacijai.

Akivaizdu, kad 5 proc. padidėjusios senatvės pensijos daliai senjorų atrodys vis viena juokingai mažos, jie skųsis, kad keliolika papildomų eurų niekaip neatsveria keliskart išaugusių kai kurių kainų. Nelabai džiaugsis ir šalpos išmokų gavėjai.

Ūgtelėjęs NPD papildys atlyginimų gavėjų pinigines 16 eurų. Aišku, jie sakys, kad per mažai, reikėtų bent dešimteriopai didesnio augimo.

Tačiau neįmanoma paneigti, kad geriau saikingas pajamų padidėjimas nei jokio, ypač įsisiautėjus infliacijai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.