Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė trečiadienį svarstydamas naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakciją. Komitetas siūlo laikinuosius administratorius skirti iškart, kai Seime ji bus priimta.
Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, pataisos leistų greičiau paskirti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ laikinąjį administratorių – jos veikla sutriko po to, kai Europos Sąjunga (ES) kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui, Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos ir galiausiai įmonės veikla praėjusį savaitgalį sustabdyda.
Premjerės patarėjas, buvęs centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad laikinasis administratorius vadovaus įmonei.
„Jis atsistoja vietoje valdymo organų, tampa įmonės vadovu ir kartu atriboja galutinį naudos gavėją nuo įmonės“, – komitete teigė V. Vasiliauskas.
Jis pripažino galimas tokio veiksmo rizikas ir teisines pasekmes: „To negali išvengti.“
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad sutartys su laikinaisiais administratoriais būtų sudaromos ne ilgiau nei vieneriems metams, o reikalui esant jos būtų pratęsiamos.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas atnaujinamas, nes ES taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, reikia spręsti, kaip bus valdomas sankcionuotų įmonių turtas.
Pataisos numato, kad turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos. Be to, siūloma, kad įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.
URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.
Dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma dabar siekia apie 22 mln. eurų.
