Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) balandžio 13 dieną iš dalies tenkino „Gargždų geležinkelio“ skundą – panaikino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir „LTG Infra“ įsakymus bei įpareigojo pastarąją iš naujo svarstyti bendrovės paraišką dėl pajėgumų.
„Valdytoja „LTG Infra“ ginčijamais įsakymais atsisakydama skirti pareiškėjos „Gargždų geležinkelio“ prašomus pajėgumus tokių savo sprendimų pakankamai aiškiai neargumentavo ir nenurodė faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės tokių sprendimų priėmimui“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įsakymų panaikinimas dėl to, kad nėra aiškūs jų priėmimo motyvai, nereiškia, jog „LTG Infra“ ir RRT įpareigojamos priimti priešingą sprendimą.
„Šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai“, – akcentavo teismas.
Nutartyje nurodoma, kad „Gargždų geležinkelis“ 2020 metų balandį pateikė paraišką, tačiau „LTG Infra“ atsisakė ją tenkinti pranešdama, jog paraiška konfliktavo su kito pareiškėjo prašomais pajėgumais, o infrastruktūros dalys yra perpildytos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
VAAT 2020 metų spalį atmetė „Gargždų geležinkelio“ skundą dėl įmonei nesuteiktų pajėgumų 2019-2020 metams, todėl įmonė sprendimą apskundė LVAT. Pastarojo teisėjų kolegija, siekdama išsklaidyti kilusias abejones, pernai lapkritį kreipėsi į ESTT dėl 2012 metų direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, išaiškinimo.
„Gargždų geležinkelis“ skundė ir ankstesnius Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) bei RRT sprendimus, tačiau teismai nebuvo palankūs įmonei.
„Gargždų geležinkelis“ norėjo gabenti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Įmonė teismams tvirtino, kad vertinant jos paraišką „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė skaidrumo principus ir diskriminavo įmonę, todėl ji negalėjo lygiateisiškai dalyvauti pajėgumų skirstyme.
„Gargždų geležinkelis“ 2020 metų vasarį pateikė skundą Europos Komisijai (EK) dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų antrinei krovinių vežimo įmonei „LG Cargo“. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai netinkamo direktyvos dėl bendros Europos geležinkelių erdvės perkėlimo.
Vis dėlto pernai lapkritį „LTG Infra“ pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų tiek „Gargždų geležinkeliui“, tiek kitai privačiai krovinių vežimo bendrovei „LGC Cargo“. Kaip ir anksčiau, visus pajėgumus gavo „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Link“, „LTG Cargo“. Vis dėlto abiejų įmonių vadovai BNS sakė negavę visų prašytų pajėgumų.
Tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos sprendimų, susijusių su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimu, kilus įtarimų, kad ribojama konkurencija rinkoje, pernai lapkritį pradėjo ir Konkurencijos taryba.
