V. Putinas ruošia šalį ilgai distancijai.
„Vakarai neketina nutraukti ekonominio spaudimo Rusijai“, – neseniai jis sakė aviacijos vadovams. Tad kiekvienas Rusijos ekonomikos sektorius turi „parengti ilgalaikį planą, paremtą vidaus galimybėmis“.
Nuo tada, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, šalis ruošėsi Vakarų sankcijoms, taikydama strategiją, pavadintą „Rusijos tvirtove“.
Ir vis dėlto nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vakarų pradėto taikyti ekonominio kontrpuolimo mastas ir didėjantis įmonių, nutraukiančių veiklą Rusijoje, skaičius sukėlė šoką.
„Niekas, kas prognozavo, kokias sankcijas gali įvesti Vakarai, negalėjo to numatyti“, – dar kovo mėnesį pripažino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie 600 mlrd. JAV dolerių (554,6 mlrd. eurų) vertės Rusijos rezervo įšaldymą.
Rusija teigė, jog kreipsis į teismą dėl sankcijų taikymo užsienyje esantiems rezervams, taip pat, jei Vakarai pripažins ją nevykdančią skolinimosi įsipareigojimų.
Tuo metu įmonės, pramonės sektoriai ir valdžios pareigūnai bando atlaikyti sankcijas keliais būdais.
1. Perkuriami „Lada“ automobiliai
Ikoniškas nuo sovietmečio laikų kuriamas vietinis Rusijos automobilių prekės ženklas itin priklausomas nuo importuojamų detalių. „Lada“ automobilius gaminanti įmonė „Avtovaz“ priklauso Prancūzijos automobilių gamintojui „Renault“ ir, pasak Rusijos automobilių pramonės žurnalo „Auto Business Review“ vyriausiojo redaktoriaus Evgenijaus Eskovo, šios įmonės turi bendrą dalių pirkimo sistemą.
Kovo 24 d., reaguodama į žinią, kad „Renault“ pasitraukia iš Rusijos rinkos, „Avtovaz“ pareiškė turinti skubiai perkurti kelis automobilių modelius, kad jie būtų kuo mažiau priklausomi nuo importuojamų komponentų.
Bendrovė nedetalizavo, kurie modeliai bus pakeisti, tačiau teigė, kad artimiausiais mėnesiais jie jau bus palaipsniui pradėti gaminti. E.Eskovas patikino, kad tai bus paprastesnės esamų automobilių versijos, neturinčios kai kurių funkcijų, pavyzdžiui, stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS).
2. Instagrameriai viliojimi naudotis „VKontakte“
Socialinių tinklų analizės bendrovės „Brand Analytics“ duomenimis, instagramas dar visai neseniai pagal mėnesio vartotojų skaičių buvo daugiausiai naudojamas socialinis tinklas Rusijoje. Antroje vietoje liko „VKontakte“, Rusijos vietinė feisbuko versija.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, o ypač po to, kai praėjusį mėnesį Rusijos valdžia užblokavo prieigą prie feisbuko ir instagramo, „VKontakte“ ėmėsi visų priemonių, kad į savo platformą priviliotų turinio kūrėjus.
Bendrovė iki balandžio pabaigos atsisakė komisinio atlygio už bet kokį monetizuotą turinį ir siūlo platformoje reklamuotis nemokamai visiems turinio kūrėjams, kurie nuo kovo 1 d. perėjo iš kitos platformos arba atnaujino savo „VKontakte“ puslapį.
Be to, įmonė taip pat parengė informaciją, kaip žingsnis po žingsnio pradėti verslą „VKontakte“ platformoje.
„VKontakte“ duomenys rodo, kad tokie sprendimai gali būti veiksmingi. Kovą mėnesio vartotojų skaičius pasiekė rekordą – perkopta 100 mln. vartotojų riba.
Remiantis „Brand Analytics“ duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 6 d. instagramas prarado beveik pusę aktyvių rusakalbių vartotojų.
Žinoma, daugelis rusų instagramerių vis dar naudojasi šia platforma, nes gali draudimus apeiti pasijungdami VPN.
Taip daro ir Olga Levakova, vadovaujanti verslui, kuris prekiauja aukštos klasės carinės Rusijos stiliaus rankų darbo audiniais. Jai instagramas reikalingas pasiekti savo užsienio klientus.
Moteris svarstė apie užsidarymą, kai pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą ją užplūdo karui prieštaraujantys komentarai ir žinutės. Dabar tokių ji nesulaukia, tačiau svarbu pabrėžti, kad ji iš savo puslapio aprašymo pašalino eilutę, kurioje buvo paminėta carinė Rusija. Dabar ten rašoma – „istoriniai audiniai“.
„Tiesiog negalėjau ištverti agresijos antplūdžio“, – prisipažino O.Levakova.
Kol kas užsakymų ji dar sulaukia, tačiau moteris sako, kad per anksti spręsti, kaip karas paveiks jos verslą.
3. Vietinės kredito kortelės
Rusija ruošėsi finansinei izoliacijai, nes dar po Krymo aneksijos kai kuriems didžiausiems jos bankams buvo pritaikytos sankcijos. Tam tikra prasme tai pasiteisino. Naudojimasis Rusijos nacionaline mokėjimo kortelių sistema ir jos pagrindu sukurta banko kortelių sistema, vadinama „Mir“, eksponentiškai išaugo.
Rusijos centrinio banko duomenimis, 2021 m. išduota per 113 mln. „Mir“ kortelių, kai 2016 m. jų išduoda tik apie 1,76 mln. Pernai apie ketvirtadalis atsiskaitymų Rusijoje vykdyti būtent „Mir“ kortelėmis.
Ekspertai teigia, kad šis augimas buvo suprojektuotas pačios Rusijos. Pasak Marijos Šaginos, Suomijos tarptautinių santykių instituto bendradarbės, nėra taip, kad Rusija prieš invaziją naudojimąsi šia kortele padarė patrauklų paprastiems rusams. Vyriausybė tiesiog įpareigojo viešojo sektoriaus darbuotojus, pensininkus ir visus, gaunančius pašalpas, naudotis „Mir“ kortelėmis.
Tad, kai kovo pradžioje „Visa“ ir „Mastercard“ paskelbė stabdančios operacijas ir veiklą Rusijoje, Rytų valstybėje jau buvo sukurta tam alternatyva.
Tačiau „Mir“ veikia tik Rusijoje ir dar keliose šalyse, daugiausia buvusiose sovietinėse valstybėse.
Rusijai nepavyko sukurti ir visiškos alternatyvos tarptautinei tarpbankinių atsiskaitymų sistemai SWIFT. Pernai rusų sukurta SPFS sistema naudojosi apie 400, kai tuo metu SWIFT – apie 11 tūkst. vartotojų.
„Šis tinklas jokios įtakos nedaro, nes užsienio dalyviai nenori prie jos prisijungti. Jei nepasitikima Rusija, kodėl turi būti pasitikima šia sistema?“ – pareiškė M.Šagina.
4. Darbuotojus perkvalifikuos
Pasak Vašingtono Tarptautinio finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotojos Elinos Ribakovos, Rusijoje dar nepasireiškė masinis nedarbas, tačiau Kremlius to itin baiminasi. Tai galėtų pakurstyti nesutarimus.
„Kuo jie labiau slopina demonstracijas, tuo labiau suprantu, kad jie nerimauja dėl nedarbo“, – sakė E.Ribakova.
Pirmosiomis konflikto savaitėmis Rusijoje už dalyvavimą antikariniuose protestuose buvo suimta per 15 tūkst. žmonių, o Kremlius nutildė nepriklausomą žiniasklaidą, nes ji neva skleidžia „melagingą informaciją“ apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Maskva bando išvengti nedarbo vykdydama programą, pagal kurią anksčiau Vakarų bendrovėse, kurios sustabdė ar nutraukė veiklą Rusijoje, dirbusius žmones siekiama perkvalifikuoti ir įdarbinti kitur. Pasak miesto mero Sergejaus Sobianino, apie 200 tūkst. gyventojų gali likti be darbo.
Anot jo, darbuotojams reikia duoti „naudingos“ veiklos. Tarp S.Sobianino siūlymų – oficialių dokumentų, kaip pasų ir gimimo liudijimų, tvarkymas, darbas viename iš miesto parkų ar laikinuose sveikatos centruose, kuriuos miestas neseniai pradėjo steigti.
Šioms darbo vietoms sukurti ir darbuotojams perkvalifikuoti numatyta apie 41 mln. JAV dolerių (37,9 mln. eurų).
Blogiausia dar neatėjo
Kol kas Rusijai pavyko atlaikyti pirminį Vakarų sankcijų suduotą smūgį jos finansų sistemai visiškai nesugriuvus. Didžiausią įtaką tam turėjo Rusijos centrinis bankas, kuris nedelsdamas padidino palūkanų normas iki 20 proc., vėliau jas sumažino iki 17 proc., ir įvedė griežtą kapitalo kontrolę.
Tačiau tai dar nereiškia, kad blogiausia jau praeityje. Tarpautinio valiutos fondo duomenimis, Rusijos ekonomika šiemet gali susitraukti 8,5 proc. Jei Europa uždraus rusiškos naftos importą, kritimas bus dar didesnis.
Be to, Rusijoje infliacija siekia 17,5 proc., o tai, kaip pripažįsta net V.Putinas, kenkia Rusijos piliečiams.
Ekspertai teigia, kad dar viena Rusijos problema – jos priklausomybė nuo importuojamų produktų, kurių daugelis jai nebetiekiami. Kremliui šias sankcijas atlaikyti sudėtingiau nei tas, kurios nukreiptos į makroekonomiką.
„Atrodo, kad jie, ypač vyriausybė, pasuks už kampo, o ten bus monstras. Ir jie tiesiog nežino, kada tiksliai tas monstras juos suvalgys“, – sakė E.Ribakova.
Parengta pagal „Cnn.com“.
