„Išsprendus krovinio pristatymo problemą, Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų. Visi yra suinteresuoti padėti šaliai, kurią niokoja agresorius“, – pranešime sakė A. Latakas, pirmadienį Klaipėdoje susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu.
Jie aptarė Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybes – nuo Rusijos karo kenčianti Ukraina ieško koridorių, kuriais galėtų transportuoti šalyje užaugintų grūdų derlių.
Svarbiausia kliūtis vežti Ukrainos grūdus per Lietuvą yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl reikės keisti geležinkelio riedmenis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad bandomasis vežimas jau suplanuotas balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
„Bandomasis vežimas dar neprasidėjo, bet jau yra suplanuotos datos, konkrečios datos kol kas negaliu pasakyti. Po bandomojo važiavimo galėsime pasakyti, kiek tai užtrunka, kokie pajėgumai, kokios kliūtys, kaip jos sprendžiamos – remdamiesi praktika, o ne teorija“, – sakė M. Dubauskas.
Anot jo, grūdai iš Ukrainos bus vežami per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties, ten perkraunami ir toliau gabenami į Klaipėdos uostą: „Šiuo metru perkrovimas planuojamas Šeštokuose“.
Pasak A.Latako, grūdų gabenimo iki uosto problemos sprendimo aktyviai ieškoma, nes verslas tuo suinteresuotas, o pradėti galima nuo nedidelių kiekių pervežimo.
„Ieškoma problemos sprendimo su krovinio atvežimu į uostą, o čia atsiras pajėgumai tuos žemės ūkio produktus iš Ukrainos perkrauti. Mano supratimu, reikia pradėti nuo labai nedaug ir tiesiog bandyti. Verslas yra aktyvus, išmanus ir tų kelių tikriausiai atsiras, nes visi yra suinteresuoti, o problema sprendžiama ministrų lygyje“, – BNS pirmadienį sakė A.Latakas.
Jo teigimu, Ukrainos žemės ūkio ministras domisi galimybe grūdus išvežti ne tik per Klaipėdą, bet ir per kitų Baltijos šalių uostus, tačiau pirmiausiai jie atkeliautų į Lietuvą ir čia būtų perskirstomi.
„Jeigu tas krovinys galėtų laisvai įvažiuoti į Lietuvą, turbūt jis būtų paskirstomas tarp visų valstybių, nes vienos Lietuvos pajėgumų gali neužtekti – tai milžiniški kiekiai, priklauso nuo to, kiek jų pasieks mus“, – kalbėjo A.Latakas.
Jis pabrėžė, kad Klaipėdos uostas yra labai gerai pritaikytas birių krovinių krovai, o visas potencialas dar neišnaudotas, nes trąšų krovai pritaikyta įranga gali būti naudojama grūdams.
„Klaipėdos uostas yra labiau biraus krovinio, iki šiol net 32 proc. krovinio buvo trąšos, o dar ir apie 10 proc. žemės ūkio produkcijos, mes suprantame, kad tam tikri terminalai, kurie krovė trąšas, galėtų būti konvertuojami, o taip atsiveria naujos galimybės, reikia tik verslo, logistikos specialistų sutarimo“, – sakė uosto vadovas.
Šiuo metu veiklą yra sustabdęs Birių krovinių terminalas, krovęs „Belaruskalij“ trąšas, tačiau vasarį jų tranzitas per Lietuvą nutrauktas Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
Pagrindinis bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pernai BNS sakė, kad sustojus trąšų tranzitui įmonė būtų perorientuota krauti grūdus.
„Planuojame, kad šiemet reikės eksportuoti apie 50-60 mln. tonų grūdų. Iš Lietuvos pusės matome supratimą ir gebėjimą dirbti su dideliais kiekiais, tačiau svarbu išspręsti krovinių pristatymą“, – Klaipėdos uosto pranešime sakė M. Solskis, apsilankęs ir uosto terminaluose.
Pernai Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, o užpernai – 4,6 mln. tonų. Ukraina vien kviečių ir kukurūzų per metus eksportuoja apie 50 mln. tonų.
Logistikos ekspertai skaičiuoja, kad dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. Tuo metu Klaipėdos uostas galėtų grūdų krovą padidinti iki 8-9 mln. tonų.
Ukrainietiški grūdai šalyje įstrigo, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.
