Ekonomistai vertina, kaip pirmąjį ketvirtį judėjo Lietuvos BVP – vėlesni skaičiai bus gerokai kuklesni

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma naujienų agentūros BNS apklaustų ekonomistų.

Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Apr 27, 2022, 1:14 PM

Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Dauguma ekspertų teigia, jog pirmąjį ketvirtį karas Ukrainoje dar neturėjo didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, o rodiklius augino pramonės gamyba bei žema palyginamoji bazė.

Metų pradžioje augimas išliko spartus

Ekonomistų vertinimu, sausį-kovą šalies ūkio augimas buvo spartus – gerus rodiklius lėmė žema palyginamoji bazė, kadangi prieš metus Lietuvoje buvo įvestas griežtas karantinas. Įtakos turėjo ir geri apdirbamosios pramonės, eksporto rezultatai. Be kita ko, metų pradžioje gyventojai dar nebuvo linkę mažinti realaus vartojimo ir namų ūkių išlaidos augo sparčiau, negu didėjo jų pajamos.

„Pramonė – vienas reikšmingiausių eksportuojančių sektorių – pirmąjį ketvirtį labai nustebino. Nepaisant daugybės iššūkių ir trikdžių – sąnaudų šokas, žaliavų trūkumas ir tiekimo problemos, darbo jėgos stygius ir gamybos veiksnių kainos šuoliai, užsivėrusios rinkos – metinis produkcijos ir eksporto augimo tempas išliko dviženklis“, – BNS teigė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 4,3 proc. BVP augimą.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad gyventojų lūkesčiai sumažėjo, juos slopino ir ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, ir karas Ukrainoje, tačiau vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė – per pirmus du mėnesius realios mažmeninės prekybos apimtys buvo 15,4 proc. didesnės nei prieš metus, o mokėjimų kortelių duomenys rodo, kad vartojimas ir toliau sparčiai auga.

„Vartojimo spurtas neturėtų labai stebinti – nereikėtų užmiršti, kad nuo metų pradžios labai padidėjo ir minimalus atlyginimas, ir daugelis socialinių išmokų, daugelio gyventojų perkamąją galią amortizuos ir Vyriausybės parengtos antiinfliacinis priemonės. Toliau sparčiai augo ir užimtumas, ir vidutinis darbo užmokestis, vartotojų ir dirbančiųjų gretas papildo ir iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai“, – teigė N.Mačiulis.

Jis prognozuoja 4,2 proc. BVP augimą pirmąjį ketvirtį.

Tuo metu Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 3,2 proc. augimą, sako, kad kovo mėnesį dėl neigiamo Rusijos karo Ukrainoje poveikio pramonės ir mažmeninė prekybos rodikliai bus prastesni, bet bendri pirmojo ketvirčio rezultatai bus geri „iš inercijos“.

„Manau, kad Lietuvos pramonė ir kovo mėnesį pademonstruos neblogą augimą, kadangi įprastai gamintojai žaliavomis apsirūpina keliems mėnesiams į priekį. Didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl mažmeninės prekybos sektoriaus – čia situacija gali vystytis įvairiai. Iš vienos pusės, Rusijos-Ukrainos karas neabejotinai sukėlė neapibrėžtumą tarp vartotojų, kas pakenks vartojimui. Iš kitos pusės, kovo mėnesį Lietuvos vartotojų noras pirkti brangesnes ar stambesnes prekes buvo stabiliai aukštas“, – sakė A.Izgorodinas.

„Panašu, kad Lietuvos vartotojai perka ne pirmo būtinumo prekes šiandien, kadangi tikisi, kad jų kaina rytoj bus aukštesnė. Šis aspektas palaikys vartojimą pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant neapibrėžtumo tarp gyventojų kovo mėnesį“, – pridūrė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad statybų rezultatai pirmąjį ketvirtį taip pat buvo geresni negu prieš metus. Tam įtakos turėjo silpnokas dėl nepalankių darbams orų 2021 metų pirmasis ketvirtis.

„Prastesnis pirmas 2022 metų ketvirtis, akivaizdu, buvo tik transporto sektoriui, o konkrečiai pervežimais geležinkelių ir krova jūrų uoste užsiimančioms įmonėms dėl „Belaruskalij“ krovinių nebebuvimo ir kitų sankcijų kroviniams įvedimo“, – sakė T.Povilauskas. Jo nuomone, BVP šiemet augo 4,4 procento.

Mažiausią augimą iš BNS kalbintų ekspertų prognozavo finansų analitikas Marius Dubnikovas – 1,5 proc. Jo vertinimu, pirmasis ketvirtis buvo sėkmingas, tačiau augimui, tikėtina, trūks biotechnologijų sektoriaus spartesnio augimo.

Tolesnės prognozės – kuklesnės

Lietuvos BVP augimą antrąjį ketvirtį ekonomistai prognozuoja gerokai kuklesnį. Jų vertinimu, tuomet bus gerokai labiau jaučiamas karo Ukrainoje poveikis – Lietuvos pramonė pajus žaliavų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos trikdžius, prekybos ryšiai su Rusija ir Baltarusija beveik visai nutrūks.

Be to, palyginamoji bazė metams įsibėgėjus pradės veikti nepalankiai – sėkmingus praėjusių metų antros pusės rezultatus šiemet pranokti bus itin sunku dėl karo Ukrainoje atoveiksmio Lietuvos investicinei aplinkai ir ekonomikos dalyvių lūkesčiams bei dėl gerokai didesnio infliacijos spaudimo.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, prognozavęs 4 proc. BVP augimą pirmąjį ketvirtį, mano, kad antrąjį ketvirtį augimas sulėtės iki 0,5 procento.

„Ekonomikos augimo sulėtėjimą lems mažėjančios mažmeninės prekybos apimtys dėl kylančios infliacijos bei augančio geopolitinio neapibrėžtumo, eksporto į Rusiją, Baltarusiją bei Ukrainą kritimas bei lėtėjantis investicijų augimas dėl žaliavų kainų nepastovumo bei išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo“, – apklausoje teigė Ž.Mauricas.

Anot jo, ekonomikos augimo „lokomotyvai“ tebebus aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius bei apdirbamoji pramonė, kuri išnaudoja savo konkurencinį pranašumą dėl trumpesnių gamybos grandinių.

I.Genytė-Pikčienė pažymi, kad neapibrėžtumas išlieka labai didelis, kas savaitę keičiasi geopolitinės aplinkybės, sankcijų mastas ir atgarsiai globalioje ekonomikoje, o tai veikia situaciją žaliavų ir Lietuvos eksporto rinkose. Pasak jos, prastesnių antrojo ketvirčio rezultatų verčia tikėtis ir tai, jog planiniam remontui bus stabdoma „Orlen Lietuvos“ gamykla, dabar labai prisidedanti prie apdirbamosios gamybos produkcijos apimčių plėtros.

N.Mačiulis pastebi, kad probleminių sričių pasaulyje daugėja – Kinijos ekonomiką slopina šlubuojantis nekilnojamojo turto sektorius, COVID-19 protrūkiai ir atgrubnagiškas jų valdymas, karas bei sankcijos Rusijai dar labiau trikdo įsitempusias tiekimo grandines, tai dar labiau kaitina prekių trūkumo ir infliacijos problemą. Be to, vis labiau nerimauja ir sparčiau palūkanas kelti ketina centriniai bankai.

„Visi šie veiksniai neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką, tikėtina, kad artimiausią pusmetį matysime gerokai kuklesnį ekonomikos augimą, tačiau nuosmukio turėtų pavykti išvengti“, – sakė N.Mačiulis.

M.Dubnikovo teigimu, antrąjį ketvirtį ūkio augimas sulėtės iki 0,7 proc., tuo metu A.Izgorodinas neatmeta stagnacijos arba nedidelio nuosmukio. Pasak jo, pramonės rezultatus neigiamai veiks žaliavų tiekimo trukdžiai, negana to, aukšta infliacija vis labiau veiks vartotojų perkamąją galią ir mažins galimybes leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.

Pirmojo ketvirčio BVP pirmąjį įvertį Statistikos departamentas skelbs penktadienį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas