Kiek tęsis chaosas – nežinia
Dviračiais, jų dalimis ir aksesuarais prekiaujančios parduotuvės Bikko.lt vadovas Julijus Zaura pripažįsta: situacija dviračių rinkoje įtempta, joje jau pastaruosius porą metų galioja kitokios, nei buvo įprasta, taisyklės: salone ar internete dviratę transporto priemonę įsigyti įmanoma, tačiau tik tą, kuri buvo užsakyta maždaug prieš metus ar pusantrų, ir tie dviračiai pasiekė sandėlius.
Užsisakyti pageidaujamą ar itin populiarų modelį, kurio nėra parduotuvėje, ir jį gauti šį sezoną – neįmanoma – užsakymai priimami 2024-ųjų pradžiai. Štai, Bikko.lt komanda populiariausių CUBE ar MERIDA modelių dviračius tik ką užsakė 2024 metams.
„Problema, jog dviračių nebespėjama gaminti, jau ne tokia aštri, tačiau tiekimas ir detalių gamyba – šiuodvi problemos vis dar sunkiai sprendžiamos. Dviračių tiekimas ilgas, neprognozuojamas, gamyba vėluoja, dviračiai klientus taip pat pasiekia vis vėliau. Situacija neapibrėžta visame pasaulyje, nes populiariausių komponentų, kurių trūksta ir kurių neįmanoma pakeisti alternatyviais, reikia visiems“, – komentavo pašnekovas.
J. Zaura kalbėjo per pastaruosius dvidešimt metų dviračių rinkoje neprisimenantis panašaus chaoso: keblaus, neprognozuojamo tiekimo ir išsitęsusių terminų. Jei anksčiau, net ir populiariausi gamintojai, pavyzdžiui, CUBE ar MERIDA, užsakymą įvykdydavo per šešis ar, vėliausiai, devynis mėnesius, tai dabar jo gali tekti laukti kone 600 dienų.
Detalių tiekimas taip pat nevyksta įprastai, tad ir čia būtini atsakingi ir pamatuoti sprendimai, kokias detales verta kaupti sandėliuose. Praėjusiais metais kai kurių detalių, komponentų trūko, tačiau rudenį ir žiemą situacija stabilizavosi.
Šiuo metu populiariausių, dažniausiai naudojamų, keičiamų ar sudėvimų komponentų parduotuvės lentynose ar sandėliuose yra, jų, pašnekovo žodžiais, pakankamai daug, kad pakaktų klientams, kurie pirko dviratį, ar tiems, kurie nori jį suremontuoti.
Taupo mindami dviračius
Šoktelėjus degalų kainoms, dalis lietuvių žadėjo: automobilį keis į dviratį. Vieni – juokais, kiti iš tiesų apsisprendė judėti ir pigiau, ir ekologiškiau.
„Konkrečią priežastį, kodėl renkasi dviratį, įvardija retas, bet negalima paneigti, kad, taupydami ir pragmatiškai vertindami situaciją, susidėlioja įvairias alternatyvas automobiliui.
Jei važiuoti dviračiu į darbą Vokietijoje, Nyderlanduose ar Danijoje – visiškai įprasta, Lietuvoje – tai kol kas labiau išimtis. Tose šalyse palikti automobilį garaže ir sėsti ant dviračio arba važinėti daugiau nei iki tol – kur kas paprasčiau. Lietuviams kol kas sunku pripažinti dviratį kaip transporto priemonę, bet, galbūt, itin pabrangę degalai ir vis augantis noras taupyti – proga išties persėsti ant dviračio, tapti žalesniems, švaresniems ir civilizuotesniems, patiems įsitikinti, kad dviratis – ne tik puiki laisvalaikio, bet ir kasdienė transporto priemonė“, – mano pašnekovas.
Valstybė jau ne pirmus metus remia ekologiško transporto įsigijimą, ir ši programa sulaukė didžiulio susidomėjimo. Ne vienas kiemas išvaduotas nuo surūdijusių, ilgus metus trūnijusių automobilių, kuriuos gatvėse pakeitė dviračiai ar elektriniai paspirtukai.
Bikko.lt specialistai taip pat sulaukia klientų, kurie ketina pretenduoti į valstybės teikiamą kompensaciją ir įsigyti netaršią, ekologišką transporto priemonę.
„Po poros itin sėkmingų metų, atsirado daugiau apribojimų, numatytos mažesnės sumos, iniciatyvos populiarumas kiek prislopo, antra vertus, keliuose akivaizdžiai sumažėjo itin senų automobilių. Kai kurie pridavė net tėvų ar senelių automobilius. Klientai kreipiasi į mus, prašo sąskaitos ar kitų dokumentų, kuriuos reikia pateikti ministerijai – susidomėjimas jaučiamas.
Ši programa padeda žmonėms tapti dviračių naudotojais, tik norėtųsi, kad žmonės būtų dar labiau suinteresuoti švaria aplinka ir ekologija. Tam būtini valstybės sprendimai, pastangos pastūmėti gyventojus imtis pokyčių: įsigyti miesto ar elektrinių dviračių ir naudoti kaip transporto priemonę: ne pasistatyti sandėliuke, bet minti. Jei naudoji, matai, kad kiti naudojasi, tai tampa masiniu reiškiniu, po kažkiek metų, tikiuosi, ne dešimtmečių, matysime panašią situaciją kaip Vakarų Europoje“, – vylėsi J. Zaura.
Dviratį įsigyti – ne bet kur
Jeigu žmogus užsuka dviračio į turgų ar parduotuvę, kurios specializacija – ne dviračių prekyba, gali nusivilti, o kartais turėti nemenkų problemų. Būna atvejų, kuomet dviračiai parduodami laikinai, tik šiltuoju metų laiku, tad jį įsigijus tokioje laikinoje prekybos vietoje, antrą kartą to paties pardavėjo galima ir neberasti.
„Nors dviračiui suteikiama dvejų metų garantija, niekas negali būti tikras, kad dvejus metus pardavėją pavyks rasti toje pat turgaus vietoje. Pirkdamas laikinoje ar nespecializuotoje vietoje žmogus neturėtų turėti didelių lūkesčių dėl garantijos ar dviračio priežiūros, priešingai, nei pirkdami iš oficialių gamintojų atstovų, kurie tam ir yra, kad tinkamai atstovautų gamintojui. Kita vertus, daug didesnė problema, kai perkami vogti dviračiai. Kai kas pardavinėja abejotinos kokybės dviračius, kai kurie – vogtus. Tokių situacijų pasitaiko, ir kelias tam neužkertamas.
Tikimės, bėgant laikui, žmonių mentalitetas keisis: prieš įsigydami dviratį už pusę realios kainos, susimąstys, kodėl ta kaina tokia“, – svarstė Bikko.lt vadovas.
Perkant automobilį, jį būtina registruoti, dviračio – ne, tačiau egzistuoja Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių duomenų bazės, kur registruojami vogti dviračiai.
Pašnekovas turi patarimą kiekvienam: dviratį įsigyjantis žmogus, gauna tą patvirtinantį dokumentą. Jei turi įrodymą, kad dviratį tikrai įsigijo, tačiau dabar parduoda, aišku, kad transporto priemonė iš tiesų priklausė jam. Tas dokumentas nėra garantinė knygelė, kuri visuomet pridedama perkant dviratį. Tik sąskaita ar pirkimo kvitas yra savininko teises įrodantis dokumentas.
Antra, svarbu pagalvoti, ar tikrai įmanoma įsigyti naują ar kiek naudotą dviratį už juokingą kainą? Tai – loterija. Yra detalių, kurios dėvisi, ir kurias reikia atnaujinti ar keisti, kad papildomai nesugadintų kitų detalių ir netektų keisti dar ir kitų mazgų. Tam reikia priežiūros ir supratimo: naudojant dviratį visko išmokstama.
Patarimas, jog verčiau įsigyti brangesnį seną nei pigesnį naują, pasak J. Zauros, kone įprastas skelbimų portale ar pokalbių svetainėse. Kai kurie nuoširdžiai pataria laikytis šios taisyklės, mat bent iš dalies ji teisinga: palyginus seną aukštesnio lygio ir naują, tačiau paprastesnį dviratį, jų kainos gali būti vienodos, tačiau, visų pirma, vienas – naujas, su garantija, kitas – naudotas. Yra, kam pasiseka įsigyti naudotą, tačiau prižiūrėtą ir saugotą dviratį, tačiau tai retenybė arba išimtis, juolab kai pats pirkėjas negali įsivertinti dviračio sudėvėjimo lygio.
„Pirkdamas naują dviratį, už tą pačią kainą, galbūt, negausi tokio paties lygio dviračio kaip senas, tačiau būtina įvertinti pastarojo nusidėvėjimą ir išsyk po įsigijimo laukiančio remonto, kuris kainuoja ne mažiau nei 100 eurų. Beje, gali nutikti ir taip, jog detalių jūsų įsigytam dviračiui apskritai nepavyks rasti ar meistrai atsisakys jį remontuoti.
Apsvarstykite, ar jums reikia naujo dviračio su garantija, kurį be problemų naudosite ne vienerius metus, arba žinosite, kur kreiptis dėl remonto ir priežiūros, ar, galbūt, per aukšto lygio dviračio, kurio galimybių iš tiesų nė neišnaudosite. Naujas toks dviratis būtų gerokai brangesnis, tad ir jo remontas kainuos daugiau, jo detalės, komponentai bus brangesni. Įsigijus naudotą dviratį, svarbu iš karto registruotis į servisą jį patikrinti, senas detales pakeisti naujomis, nes, kaip ir perkant seną automobilį, tikrai neverta tikėtis, kad pardavėjas tą padarė.
Įsigyjant naudotą dviratį laimima tuo momentu: nereikia išleisti tiek, kiek kainuotų naujas, tačiau 90 proc. žmonių nereikia tokio lygio, pakaktų žemesnio, bet kokybiško naujo dviračio.
Kodėl apskritai mėgstama lyginti seną su nauju? Jei lygintume senus ir naujus automobilius, jų iš salono turbūt irgi niekas nepirktų. Bet kas nusiperka naują, į dėvėtus nebežiūri, nes malonu neturėti problemų“, – apibendrino pašnekovas.
