Pasak J.Markevičiaus, lyginant su praėjusiais rekordiniais metais, nekilnojamojo turto (NT) sandorių tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje sumažėjo, tačiau pardavimų vis dar fiksuota daugiau nei 2020 m. kovą, tik prasidėjus pandemijai.
„Jie atslūgo, tačiau išliko pakankamai aukšto lygio“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo LB ekspertas.
Jo teigimu, šiuo metu rinkoje yra neapibrėžtumo, kilusio dėl Rusijos pradėto karo. Kalbėdamas apie pirminę būsto rinką, J.Markevičius pažymėjo, kad naujų būstų sandorių, lyginant su pernai, gerokai sumažėję.
„Netgi dabar tų rezervacijų pirminėje rinkoje yra mažiau, nei buvo įprasta prieš pandemiją“, – teigė jis.
LB analitikas pabrėžė du rinkoje stebimus efektus – visų pirma dėl karo baimės kovą ir balandį sudaryta mažai būsto pirkimo sandorių. Be to, pastebi jis, Vilniuje labai sumažėjusi neparduotų būstų pasiūla, esą „yra nelabai daug pasirinkimo, ką bepirkti“.
„Šitos dvi priežastys, aišku, lemia tam tikrą išsikvėpimą sandoriuose“, – kalbėjo J.Markevičius.
Anot LB atstovo, būstų kainos toliau auga sparčiai ir, lyginant su praėjusiais metais, vis dar siekia apie 20 proc.
„Per metus kainos paaugo penktadaliu ir tas paaugimas buvo didžiausias nuo 2007-2008 m.“, – lygino J.Markevičius.
Vis dėlto analitikas akcentavo, kad, naujausiais duomenimis, kainų augimo pagreitis „šiek tiek išsikvėpė“.
„Žiūrint į mėnesinius duomenis, matome, kad per mėnesį kainos nebepaauga 3 proc., kas buvo 2021 m. pradžioje – jos vis dar paauga po 1 proc. Tai vis dar yra nemažai, bet kur kas mažiau nei buvo prieš tai“, – sakė J.Markevičius.
„Pagreitis šiek tiek slopsta ir kainų augimas nebėra toks inertiškas, koks buvo praėjusiais metais, bet vis dar yra pakankamai aukštas“, – tęsė jis.
J.Markevičius BFK posėdžio dalyviams pristatė Lietuvos banko naudojamą 6 rodiklių medianą, kuria vertinama, ar kainos būsto rinkoje nėra pervertintos. Analizuojami duomenys, anot banko eksperto, rodo, kad šiuo metu rinkoje būsto kainos pervertintos apie 9 proc.
„Tai nėra labai ypatingai didelis atotrūkis, tačiau mums tai signalizuoja, kad būsto rinkoje kažkas yra ne taip“, – teigė LB atstovas.
Nerimą keliantys, anot jo, yra ir būsto įperkamumo rodikliai – LB duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.
„Įperkamumo rodiklis, ilgus metus gerėjęs, pandemijos metu ėmė blogėti (pirmą kartą nuo finansų krizės prieš 15 metų). Dabar matome, kad tas taupymo laikas, kuris reikalingas sutaupyti būstui įsigyti, yra padidėjęs ir jį dar labiau didina didėjanti infliacija, kuomet žmonės turi, aišku, skirti pinigų ne tik santaupoms, bet ir einamosioms prekės įsigyti“, – duomenis komentavo J.Markevičius.
„Vertinant realias pajamas, tas taupymo laikotarpis dar labiau pailgėja“, – akcentavo jis.
