Balandis Turkijos nekilnojamojo turto rinkoje buvo itin derlingas mėnuo – per jį parduota 133 tūkst. butų bei namų, o tai net 38,8 proc. daugiau nei kovą.
Pirkėjų iš užsienio šalių balandį, palyginti su kovu, pagausėjo net 58 proc. O tarp jų užtikrintai pirmavo Rusijos gyventojai, per mėnesį Turkijoje įsigiję 1152 nekilnojamojo turto objektus. Kovą rusai jų buvo įsigiję 547, tad augimas – daugiau nei dvigubas.
Rusams Turkijoje šiuo atžvilgiu neprilygo nei antroje vietoje likę iraniečiai, nei trečiąją užėmę irakiečiai.
Tokias tendencijas paaiškinti nesunku. Kai vasario 24 d. Kremlius pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų turtuolių Vakarų valstybių buvo apdalyti asmeninėmis sankcijomis.
Mažiau pasiturintys, bet nepritekliaus nejuntantys Rusijos gyventojai metėsi ieškoti, kaip galima investuoti užsienyje. Turkija, palyginti santūriai besielgianti Maskvos atžvilgiu, jiems pasirodė itin tinkama.
„Tai turtingi rusai, bet ne oligarchai. Tarp jų yra tokių klientų, kurie iš karto nusiperka nuo trijų iki penkių butų“, – agentūrai „Reuters“ pasakojo nekilnojamojo turto įmonės „Golden Sign“ vienas įkūrėjų Gulas Gulas.
Investuotojams iš užsienio itin palanku ir tai, kad Turkijos ekonomika šiuo metu išgyvena labai rimtą krizę.
Nacionalinė valiuta lira dolerio ar euro atžvilgiu pernai neteko daugiau nei 40 proc. vertės. Nuvertėjimas tęsiasi ir šiais metais, o nekilnojamojo turto kainos auga ne taip sparčiai.
Nuo klientų iš Rusijos priklausomas ne tik turkų nekilnojamojo turto sektorius, bet ir turizmo sritis. Praėjusiais metais čia poilsiavo net 4,7 mln. rusų turistų, o tai sudarė 19 proc. visų užsienio svečių srauto.
2021 m. Turkiją aplankė ir apie 2 mln. ukrainiečių. Bet šių metų pradžioje turistų iš Ukrainos bei Rusijos smarkiai sumažėjo. („Spiegel.de“, LR)
Metinė infliacija – itin įspūdinga
Apsigyvenus Turkijoje teks susitaikyti su neįprastai didele infliacija – vasarį metinis kainų prieaugis čia siekė daugiau nei 50 proc.
Tačiau tai buvo dar menkniekis, palyginti su balandžiu: praėjusį mėnesį kainos čia buvo net 69,97 proc. didesnės nei prieš metus. Benzinas pabrango daugiau nei 100 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 89 proc.
Daugelio Vakarų ekonomistų nuomone, pagrindinė infliacijos ir silpnos liros priežastis yra stabilios 14 proc. bazinės palūkanos, kurias nustatė Turkijos centrinis bankas.
Esant tokiai padėčiai jos turėtų būti gerokai didesnės. Tačiau palūkanų kėlimui priešinasi šalies valdžia, pirmiausia prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Centrinis šalies bankas prognozuoja, kad infliacijos pikas bus pasiektas birželį, tačiau mažiausiai iki 2024 metų kainų augimas liks dviženklis.
