E. prekybos apimčių augimas buvo reikšmingas – per dvejus metus pasiekta tokia pažanga, kurios anksčiau tikėtasi tik 2026 metais.
Visgi kad pasigautum e. komercijos bangą vien susikurti e. parduotuvę nepakanka, kur kas daugiau dėmesio nei anksčiau šiandien būtina skirti gerajai kliento patirčiai užtikrinti.
E. atsiskaitymų sprendimo „Klix“ kūrėjai dalijasi įžvalgomis apie e. prekybos tendencijas – ko šiandienos pirkėjas tikisi apsipirkdamas internetu ir kokie iššūkiai šiemet laukia e. prekybos sektoriaus.
Kas pritraukia ir kas atbaido pirkėjus e. parduotuvėje?
Kai e. parduotuvių pasirinkimas toks didelis, ypač svarbi tampa geroji kliento patirtis – kad e. parduotuvė ne tik atitiktų lūkesčius, bet ir juos pranoktų, t. y. pasiūlytų naudų ir funkcijų, kurios maloniai nustebintų klientą.
„Klix“ sprendimo kūrėjų ir rinkos tyrimų agentūros „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad apsipirkimo patirtį gali pagerina sprendimai, kurie nereikalauja itin didelių investicijų.
Svarbiausi iš jų – prekių ir paslaugų aprašymai, patogus puslapio dizainas, efektyvi paieška, leidžianti ieškoti prekių pagal pirkėjo pasirinktus kriterijus, taip pat – galimybė greitai ir patogiai atsiskaityti.
Kaip rodo apklausos duomenys, 52 proc. internetinėse parduotuvėse dažnai apsiperkančių klientų rinktųsi atsiskaityti interneto banku, 20 proc. mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele ir tik 9 proc. norėtų atlikti mokėjimą pagal gautą sąskaitą faktūrą.
Greitojo atsiskaitymo sprendimai „Google Pay“, „Apple Pay“ ir pan. dar nėra plačiai paplitę – taip rinktųsi atsiskaityti tik 7 proc. pirkėjų.
Klientai turi skirtingų pageidavimų, taigi elektroninės parduotuvės valdytojas turėtų suteikti galimybę pačiam pirkėjui pasirinkti patogiausią jam mokėjimo būdą.
Gera žinia prekybininkams ta, kad dabar jau nebereikia su kiekvienu banku atskirai susitarti dėl galimybės parduotuvės klientams pasiūlyti atsiskaitymą banko išduotomis kortelėmis, internetine bankininkyste.
Naudojant e. atsiskaitymų sprendimą „Klix“ šios atsiskaitymo galimybės e. parduotuvėje yra įdiegiamos vienu kartu – viena integracija.
Jei e. parduotuvė naudoja kurią nors iš didžiųjų elektroninės prekybos platformų, sprendimas gali būti įdiegtas per kelias minutes ir juo iš karto galima pradėti naudotis. Į individualiai sukurtus tinklalapius sprendimą galima įdiegti naudojantis API.
Ko klientai tikisi iš e. prekybininkų ir paslaugų teikėjų?
Apsipirkdami ar atsiskaitydami už paslaugas internetu klientai tikisi, kad jų duomenys bus saugūs. Didesnės ar mažesnės kibernetinės atakos prieš verslo įmones vykdomos kasdien, todėl įmonės nebegali žvelgti į tai lengvabūdiškai, nes duomenų praradimo atveju gali tekti sumokėti ypač didelę kainą.
Duomenų apsaugos internetinėse parduotuvėse klausimas svarbus ir dėl to, kad nemaža dalis internetinių parduotuvių prašo klientų susikurti pirkėjo paskyrą ir joje išsaugoti nemažai asmeninės informacijos.
Duomenų vagystės, nutekėjimo ar kitokio praradimo atveju į sukčių rankas gali patekti asmens e. pašto adresas, telefono numeris, paskyros slaptažodis, galbūt ir asmens kodas, ir banko kortelės informacija.
Naudodamiesi šiais duomenimis sukčiai gali bandyti jungtis prie kitų kliento paskyrų, nes, kaip rodo praktika, žmonės įpratę tą patį slaptažodį naudoti skirtingose paskyrose.
Internete prekes ir paslaugas parduodančios įmonės šiandien gali pasirinkti – saugoti klientų duomenis pačios ar patikėti šią užduotį trečiosioms šalims. Būtent šį iššūkį e. prekybininkams ir padeda išspręsti „Klix“.
Parduotuvėje įdiegus „Klix“ nebereikia prašyti kliento susikurti pirkėjo paskyros, o jam atliekant mokėjimą jo duomenis saugo mokėjimo tarpininkas, bankas.
Klientas, kartą įsidiegęs „Klix“ mob. programėlę savo išmaniajame įrenginyje, galės ja greitai ir patogiai atsiskaityti bet kurioje e. prekybos vietoje, kuri yra įsidiegusi „Klix“ sprendimą.
Klientas turės tik patvirtinti pirkimą savo programėlėje, o įvesti savo asmens duomenų pačioje e. parduotuvėje jam nebereikės.
Pagalba analizuojant ir tvarkant duomenis
Dėl pandemijos mokėjimų, kuriuos gauna prekybininkai, skaičius ir apdorojamų duomenų kiekis beveik padvigubėjo. Jei prekybininkas savo klientams siūlo galimybę atlikti mokėjimą internetu, išrašyti sąskaitą faktūrą, taip pat atsiskaitymus kortele fizinėje prekybos vietoje, jam teks apdoroti kelių rūšių operacijas.
Atsižvelgdami į šią tendenciją, į tai, kad efektyvus duomenų valdymo poreikis versle toliau didės, „Klix“ ir „Citadele“ sukūrė tam skirtą specialų sprendimą – „Citadele“ verslo portalą, kuriame galima analizuoti verslo rezultatus, peržiūrėti klientų operacijų duomenis ir atskiras operacijas, analizuoti klientų srautus prekybos vietose.
Verslo apklausos taip pat rodo, kad prekių grąžinimas e. parduotuvių valdytojams yra tikras galvos skausmas, todėl
Verslo portale yra įdiegta speciali galimybė atlikti lėšų grąžinimo operacijas. Be to, „Citadele“ verslo portale galima automatiškai generuoti sąskaitas faktūras ir išsiųsti jas klientams jų e. pašto adresu. Taip sutaupoma laiko ir pačiam klientui, nes sąskaitos faktūros nuoroda nukreipia tiesiai į mokėjimo formą ir nebereikia kopijuoti duomenų rankiniu būdu.
Atsidaryti verslo sąskaitą nuotoliniu būdu – per 20 minučių
Smulkieji verslininkai tapti „Citadele“ banko klientu ir atsidaryti banko verslo sąskaitą gali nuotoliniu būdu, nevykdami į banko skyrių.
Sąskaitos atidarymo procesas yra visiškai automatizuotas, naudojami duomenys iš viešų registrų, todėl įmonei atstovaujančiam asmeniui nereikia papildomai pateikti įmonės dokumentų, asmens duomenų. Jei klientas atitinka sąlygas, sąskaitos atidarymo procesas užtrunka iki 20 minučių.
Kad galėtų atsidaryti banko sąskaitą nuotoliniu būdu, įmonė turi būti registruota Lietuvoje, o jos veiklos mėnesio apyvarta neviršija 30 tūkst. eurų. Įmonės atstovas sutartį pasirašo mobiliuoju parašu ar kvalifikuotu „Smart-ID“.
Baltijos šalių gyventojų apklausą apie apsipirkimo internetu įpročius 2022 m. balandžio mėn. atliko „Citadele“ „Klix“, bendradarbiaudama su rinkos tyrimų agentūra „Norstat“.
Interneto apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta po daugiau nei 700 18–74 metų amžiaus respondentų.
