Pasak valdytojo Philipo Lowe, pagrindinė palūkanų norma padidės puse procentinio punkto iki 0,85 procento. Pranešimas nustebino analitikus, kurie tikėjosi pranešimo apie padidinimą ketvirtadaliu procentinio punkto. Ph.Lowe taip pat pažymėjo, kad „neeilinė“ parama ekonomikai, teikta per mažas palūkanas, bus nutraukta.
Žingsnis žengtas, kai dėl infliacijos kainos šalyje, pavyzdžiui, salotų kaina padidėjo 300 proc., o būstas didžiuosiuose miestuose nuo pandemijos pradžios pabrango ketvirtadaliu. „Nors infliacija yra mažesnė nei daugumoje kitų išsivysčiusių ekonomikų, ji aukštesnė, nei tikėtasi anksčiau“, – pažymėjo Ph.Lowe.
„Pasauliniai veiksniai, įskaitant su COVID-19 susijusius tiekimo grandinių sutrikimus ir karą Ukrainoje, lemia didžiąją dalį šio infliacijos padidėjimo“, – pridūrė jis ir perspėjo, kad „tam tikrą vaidmenį vaidina ir vidaus veiksniai“.
Banko valdytojas nurodė įtemptą darbo rinką ir plačiai paplitusius potvynius kaip vietines priežastis, paskatinusias infliaciją iki 5,1 procento.
Pandemija privertė Australijos ekonomiką smukti į pirmąjį recesiją per daugelį metų, o atsigavimas yra netolygus. Palūkanų didinimas smogs šaliai, kurioje skolų dėl brangių būsto paskolų lygis yra ypač aukštas.
Pasak Ph.Lowe, centrinis bankas atidžiai stebės, ar dėl dvigubo šoko vartojimas nesumažės daugiau nei tikėtasi.
Jis taip pat perspėjo, jog susirūpinimą kelia pasaulinės perspektyvos, nes Rusijos karas Ukrainoje didina energijos ir žemės ūkio kainas. „Taip pat išlieka neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19, ypač Kinijoje“, – nurodė bankas.
