Neutralioji palūkanų norma yra riba, iki kurios pakėlus skolinimosi kainą centrinių bankų pinigų politika nebeduota ekonomiką skatinančio poveikio, tačiau taip pat papildomai neslopina ekonomikos augimo ir infliacijos tempų.
Tačiau ekspertai vieningai sutaria, kad pasakyti, kokiame tiksliai lygyje yra ši riba – itin sudėtinga. Vis tik, kai kuriems ekonomistams sakant, kad palūkanų normų pakėlimo iki neutralios ribos tiesiog nebepakaks, kiti įspėja apie recesijos riziką ir skatina euro zonos centrinį banką neprisižaisti su per sparčiu palūkanų padidinimu.
Diskusijų dėl šios ribos keblumą iliustruoja ir tai, kad praėjusią savaitę paskelbus apie ECB sprendimus, šios finansų institucijos vadovė Christine Lagarde sakė, jog šiame Valdančiosios tarybos posėdyje buvo sąmoningai vengiama diskusijų apie galimą neutralią palūkanų normą.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos atstovas šioje institucijoje Gediminas Šimkus, pažymintis, kad neutralios palūkanų normos įverčių yra „nuo iki“, tačiau ji nėra oficialiai stebima ir vertinama. Todėl sprendimų priėmėjams pradėjus kelti šį klausimą dėl nuomonių išsiskyrimo kiltų rizika diskusijoje įstrigti labai ilgam.
Nors pats Lietuvos banko vadovas tiksliai neįvardijo galimo neutralios normos dydžio, kartu sakė esąs įsitikinęs, kad ji nebėra tokiame aukštame lygyje, kaip kad būdavo anksčiau.
„Tai, kas yra tikrai akivaizdu, kad neutrali palūkanų norma per keletą pastarųjų dešimtmečių mažėjo. Jos įvertinimai yra gana platūs, bet ji mažėjo“, – komentuodamas praėjusios savaitės ECB sprendimus kalbėjo G. Šimkus.
„Vargiai ar mes grįšime į tuos lygius, kurie buvo kad ir prieš porą dešimtmečių“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos banko vadovo, tai, kad siekiant neprigesinti ekonomikos augimo pastaruoju metu reikalinga vis mažesnė pinigų kaina, yra susiję su keletu veiksnių, tokių kaip demografija, produktyvumas ir kapitalo įtaka ekonomikos augimui.
Tiesa, jo teigimu, šie veiksniai jau buvo žinomi formuojant pinigų strategijos peržiūrą, tačiau atsirado ir naujų neutralią palūkanų normą sumažinusių veiksnių.
„Pavyzdžiui, Rusijos agresija prieš Ukrainą. Europoje tai galbūt formuoja naują realybę, pažiūrėkime į sankcijas. Tai, kas klimato kaitos pažangos prasme buvo dėliojama galbūt dešimtmečius, ilgos distancijos bėgimas tapo spurto bėgimu“, – aiškino G. Šimkus.
R. Rudzkis: matysime savotišką bandymų kelią
Tuo metu Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Rudzkio vertinimu, vyraujant ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms veikiausiai niekas pasaulyje negali atsakyti, kokia palūkanų norma būtų neutrali.
„Pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų situacija yra tokia sudėtinga, kad pasakyti, kokie baziniai pinigų politikos dydžiai būtų optimalūs, yra labai sunku“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.
Kadangi niekas tiksliai negali įvardinti šios ribos, daugelio šalių centriniai bankai greičiausiai tiesiog bandys eksperimentuoti, mano ekonomistas.
„Matyt, mes matysime savotišką bandymų kelią“, – svarsto jis.
„Amerikos Federalinio rezervo sistema energingesnė, ji nusprendžia didinti palūkanų normas ir gan staigiai didina. Paskui nusprendžia, kad jau laikas mažinti, tada gan greitai mažina. Europos centrinis bankas yra daug atsargesnis“, – aiškino R. Rudzkis.
Ir nors VU profesorius sutinka, kad infliacijos padėtis euro zonoje teoriškai reikalauja imtis palūkanų normų didinimo, bet ekonominė situacija „labai nemaloni“, gresia recesija.
Be to, ekonomistas pažymi, kad tokių Pietų Europos šalių skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis jau siekia 150 proc., todėl bet koks skolinimo kaštų pabranginimas ir pinigų politikos griežtinimas neišvengiamai reiškia šių šalių ekonomikos gesinimą.
„Ne mažiau blogai, kad daugybė Europos valstybių turi aukštą skolos lygį ir palūkanų kėlimas iš karto brangina skolos aptarnavimą“, – pabrėžė R. Rudzkis.
E. Petrulis: ECB siekiant pažaboti infliaciją, teks paaukoti ekonomikos augimą
Vis tik SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju ECB kurį laiką palūkanų normas teks laikyti aukščiau neutralios ribos.
„Apie neutralią palūkanų normą dabar net neina kalba, nes reikia kelti žymiai daugiau, negu neutrali. Nes iki jos kelti galima tada, kai infliacija yra prie 2 proc. tikslo. O jeigu turim tokią infliaciją, kokią turim, tai ECB tiesiog aukoja ekonomikos augimą tam, kad stabilizuotų kainas“, – įsitikinęs E. Petrulis.
„Manau, kad visi centriniai bankai rizikuos net pažaisti su recesijos pavojumi, tam, kad stabilizuotų kainų augimą“, – svarstė jis.
Be to, finansų analitikas atkreipia dėmesį, kad nustatyti, kokia pinigų kaina neturėtų nei slopinančio, nei skatinančio ekonomiką poveikio, yra kur kas paprasčiau tokiose tolygiau išsivysčiusiose ekonomikose, kaip kad Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Euro zonoje nelabai aišku, kokia neutrali palūkanų norma yra, nes ją sudaro daug šalių. Vienoje gali būti vienokia, kitoje, labiau dinamiškoje ir besivystančioje ekonomikoje, kaip Lietuvos, ji, aišku, gali būti žymiai aukštesnė“, – sakė E. Petrulis.
ECB palūkanų normų didinimo žada imtis jau liepą
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.
Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.
Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.
Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, mėginant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.
