„Energetinių produktų kainos pokyčiai daro didesnę ir greitesnę įtaką vartotojų infliacijai negu metalų kainos, todėl vartotojų infliacijai trumpu laikotarpiu tokia metalų korekcija didelės įtakos nedaro. Labiausiai reikia, kad pradėtų labiau pigti energetika: degalai, dujos, elektra.
Pavyzdžiui, varis, kuris yra gavęs vieno geriausio pasaulio ekonomikos būklės rodiklio pravardę, yra 14 proc. pigesnis negu prieš metus tuo pačiu metu. Tai yra gana stiprus signalas, kad pramonės aktyvumas ir investicijos pasaulyje ima lėtėti, ypač turint omenyje tai, kad yra nemaža priklausomybė tarp vario kainos ir gamybos pirkimo vadybininkų indeksų“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, metalų rinkoje suveikė rinkos dėsniai ir smarkiai pakilus metalų kainoms paklausa susitraukė. Įtakos turėjo ir susilpnėjusi paklausa iš Kinijos.
„Pastarosiomis savaitėmis krito ir grūdinių kultūrų kainos. Pavyzdžiui, gegužę kviečių kaina „Euronext“ biržoje nuo 430 eurų (šį pirmadienį – aut. past.) nusileido iki 340 eurų už toną.
Bet galime nesunkiai sulauktų naujų šuolių. Pasaulinė kviečių rinka yra Rusijos įkaitė ir jos sprendimai tiek dėl karo eigos, tiek ir dėl eksporto muitų ar kvotų gali vėl kainą kelti į viršų“, – pasakojo T.Povilauskas.
Bet labiausiai, ekonomisto teigimu, per metus Europoje pabrango gamtinės dujos, nuo kurių europiečiai yra labai priklausomi, todėl „Rusija dar šokdins Europą artimiausiais mėnesiais“.
„Kartu daug aukštesnės gamtinių dujų kainos lemia ir istoriškai labai aukštą elektros kainą visoje Europoje“, – teigė jis.
