„Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis įstaigos peržiūri savo strateginius tikslus ir pritaiko juos prie naujos realybės“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.
Apklausos duomenimis, dėl Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio sumažėjusią produktų paklausą nurodė 30 proc. respondentų, beveik ketvirtadalis teigė, kad sumažėjo pelningumas, kiek daugiau nei penktadalis finansų įstaigų peržiūrėjo savo strateginius tikslus – taiko atsargesnes prognozes dėl pardavimų ar pelno.
Tao, kad karas jų nepaveikė, nurodė 22 proc. respondentų.
Apklausos dalyvių manymu, galimybės sumažinti geopolitinės ir ekonomikos augimo sulėtėjimo rizikų poveikį dažniausiai yra vidutinės arba mažesnės nei vidutinės. Geriausiai vertinamos galimybės mažinti kibernetinių atakų keliamą riziką, kuri įvardijama kaip trečia pagal reikšmę rizika šalies finansų sistemai.
Kibernetines atakas teigia patyrusios 17 proc. finansų įstaigų.
Prieš pusmetį kaip svarbiausia rizika įvertinta netvari nekilnojamojo turto (NT) kainų raida reikšmingai nepakito, bet, išaugus kitų rizikų svarbai galimo NT rinkos perkaitimo aktualumas, finansų įstaigų vertinimu, santykinai sumažėjo.
Per pusmetį labai padidėjo finansų įstaigų, numatančių išaugsiančius nuostolius dėl padidėjusio įmonių nemokumo, dalis. Du trečdaliai finansų įstaigų – dukart daugiau nei ankstesnėje apklausoje – teigė, kad jų nuostoliai dėl to ateityje padidės.
Nepaisant pablogėjusios makroekonominės aplinkos ir geopolitinių įtampų, 2022 metais padidėjo finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis. Šiuo metu jis yra panašus į aukščiausią lygį 2017 metais.
Blėstant pandemijos poveikiui sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo bei kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo įmonių bankroto rizika. Tačiau labai padidėjo statybų ir transporto sektoriaus įmonių bankroto rizika.
Apklausos duomenimis, žemiausias išlieka informacijos ir ryšių, administravimo bei žemės ūkio veiklų įmonių bankroto rizikos lygis.
LB apklausą apie rizikas finansų sistemai atlieka du kartus per metus. Joje dalyvauja bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį per artimiausius 6 mėnesius.
Naujausioje apklausoje dalyvavo 59 respondentai: 13 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 11 draudimo bendrovių, 10 kredito unijų ir 25 kitos finansų įstaigos.
