UAB „Plaunu“ savivaldybės vadovams ir tarybos nariams atsiuntė raštą, kuriame nurodo, kad už sklypą norėtų gauti 98 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – kitaip tariant, iš viso beveik 119 tūkst. eurų.
Tiesa, sklypo pardavimo skelbimas šiuo metu yra viešai patalpintas ir prieinamas bet kuriam interesantui.
Verslininkai savivaldybės prašo mažesnės pinigų sumos, nei nurodo komerciniame sklypo pardavimo skelbime – jame jie nurodo norimą 125 tūkst. eurų be PVM kainą (viso 151,2 tūkst. eurų).
Teigia, kad vertinimas neatspindi rinkos kainų
2021 metais verslininkai šį sklypą nusipirko už 70 tūkst. eurų. Tuo tarpu VĮ Registrų centras nurodo, kad vidutinė šio sklypo vertė siekia vos 31,6 tūkst. eurų.
Tačiau UAB „Plaunu“ atstovai sako, kad tie 119 tūkst. eurų, kuriuos jie norėtų gauti iš Kėdainių rajono savivaldybės, ir taip yra mažesnė suma, nei reikalinga siekiant, kad jie nepatirtų nuostolio.
„Registrų centro vertinimas visiškai neatspindi realybės. Rinkoje nėra net panašių kainų. Mes patys mokėjome gerokai daugiau, ir elektrą į sklypą atvedėme. Viskas yra paskaičiuota, ta suma tikrai ne iš lubų paimta.
Realiai tokia yra sklypo savikaina, net dar didesnė, bet mes jau numojome ranka ir prašome tokios sumos, o ne didesnės“, – sakė įmonės atstovas Dovydas Žasytis.
Sako, kad reikia įvertinti ir infliaciją
Pasaulyje susidariusi ekonominė situacija nekilnojamojo turto sferoje sukėlė jau seniai matytą kainų augimą. Nekilnojamojo turto kainų šuolis nesiliauja, brangsta ir gyvenamieji namai, ir sklypai, ir turto nuoma.
Gegužę metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,9 proc., vidutinė metinė infliacija viršijo 10 proc. Pasak D.Žasyčio, įvertinant, kada savivaldybės pinigai pasiektų verslininkus, augančias nekilnojamojo turto kainas ir infliaciją, jų norima kaina turėtų didėti taip pat maždaug 10 procentų.
„Reikia įvertinti tai, kad, jei savivaldybė apsispręs iš mūsų pirkti sklypą, pinigus anksčiausiai pervesti mums galės kitų metų balandį. Reikia įvertinti ir šalies ekonominę situaciją, infliaciją, tad norint nepatirti nuostolio, mums reikėtų kainą padidinti dar apie 10 procentų. Tačiau ir to mes nedarome“, – akcentuoja verslininkas.
Tai parduoda brangiau ar pigiau?
D.Žasytis pridūrė, kad Kėdainiuose apskritai beveik nėra pasiūloje komercinės paskirties sklypų. Jo teigimu, jų sklypas yra bent 25 proc. pigesnis nei kiti panašūs komerciniai sklypai.
Tiesa, „Rinkos aikštės“ žurnalistams peržvelgus rinkoje esančius pasiūlymus paaiškėjo, kad 35–40 arų dydžio komercinių sklypų parduodama vos du. Vienas jų – tas pats Liaudies g. sklypas, už kurį prašoma 125 tūkst. eurų be PVM, kitas – 38 arų komercinės paskirties sklypas Žemaitės gatvėje, už kurį norima 70 tūkst. eurų.
Rinkoje taip pat yra 30 arų komercinės/namų valdos sklypas J.Urbšio gatvėje, už kurį prašoma 120 tūkst. eurų.
Gyventojai pasipriešino plovyklos kaimynystei
Sklypas parduodamas po to, kai daugiau kaip 150 Liaudies gatvės gyventojų pasirašė prašydami neleisti statyti sklype savitarnos automobilių plovyklos.
Savivaldybės taryba priėmė sprendimą neleisti visuose Kėdainiuose statyti atviro tipo savitarnos plovyklų arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sklypo ribos.
Pasak vyriausiojo miesto architekto, priėmus tokį sprendimą Kėdainiuose neliko vietos, kurioje būtų galima įrengti atvirojo tipo automobilių plovyklą, nes niekur neįmanoma išpildyti 50 metrų atstumo tarp sklypų reikalavimo.
