Neseniai Krasnodaro apygardos teismas panaikino draudimą eksploatuoti Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalus Novorosijsko uoste, per kurį Kazachstanas eksportuoja liūto dalį savo naftos.
Kremliaus vadovas V.Putinas padarė lygiai tą pačią klaidą kaip ir su Europa, bandydamas surengti kaimyninės valstybės energetinį šantažą. Apie tai rašo žinomas Rusijos ekspertas ir ekonomikos analitikas Anatolijus Nesmijanas, išryškindamas pirmuosius Maskvos ir Astanos konflikto rezultatus.
Savo „Telegram“ kanale jis pažymėjo, kad Kazachstano prezidentas K.Ž.Tokajevas, įsakęs ruoštis aplinkkeliui aplink Rusiją, privertė Kremlių atšaukti sprendimą uždrausti Kazachstano naftos tranzitą. Tai nepanaikina prieštaravimų, nes Kazachstanas „gavo daugiau nei įtikinamą signalą“, kad bet kurią akimirką gali susidurti su naftos eksporto tiekimo nutraukimu ir didelės žalos šalies biudžetui padarymu.
„Grėsmės yra reikšmingos tada, kai jos yra grasinimai. Įgyvendinus juos ir vėl atsitraukus, atsiranda dvigubas efektas: pirma, imamasi priemonių, kad ateityje jos nepasikartotų. Antra, pamatoma, ar tas, kuris grasina, „apsimeta“. Čia taisyklė paprasta: jei jau nusprendėte mušti, tai mušate. Arba iš viso nemuškite. Grasinimas galioja tiksliai iki sekundės kol jis yra grasinimas“, – pastebėjo ekspertas.
Pasak jo, V.Putinas padarė lygiai tą pačią klaidą, kaip ir su Europa: kol grasino jai dujų blokada, tol grasino. Prasidėjus pirmajam Ukrainos ir Rusijos dujų karui, Europa nusprendė, kad jau užtenka, ir priėmė strateginį sprendimą atsikratyti rusiškų dujų.
„Žinoma, ne viskas taip paprasta: korumpuoti politikai (pirmiausia Vokietijos ir Austrijos) padarė viską, kad maksimaliai padidintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau anksčiau ar vėliau teks visiškai pasirinkti.
K.Ž.Tokajevas, be jokios abejonės, laimėjo šį raundą. Bet pagrindinis žaidimas dar laukia. Sprendimas apeiti Rusijos teritoriją yra priverstinis ir brangus Kazachstanui, bet vienintelis įmanomas tokioje situacijoje, kai Kremliuje sėdi beprotiška vadovybė su avantiūristišku požiūriu į politiką. Ar rizikuos K.Ž.Tokajevas atsiskirti iš Rusijos, toks šiuo metu yra klausimas“, – pabrėžė A.Nesmijanas.
