Apie tai pranešė Rusijos šaltinis „Finanz“, remdamasis Rusijos vyriausybės parengtu pakeitimų projektu. Tikimybė, kad Dūma priims šį dokumentą, yra beveik šimtaprocentinė.
Projekte numatyta, kad vyriausybė galės panaudoti iki 50 proc. Nacionalinio fondo lėšų federalinio biudžeto deficitui padengti. Vyriausybė planuoja panaudoti šias lėšas savo federalinių paskolų obligacijoms pirkti, t. y. Rusija skolinsis pati. Šalis pradės eikvoti savo finansinius rezervus, kad galėtų toliau kariauti.
Naujausiais duomenimis, Rusijos nacionaliniame gerovės fonde yra 10,774 trilijono rublių, iš kurių daugiau kaip 7 trilijonai jau išleisti.
Jei pakeitimai bus priimti, vyriausybė galės išleisti „likvidžiąją“ fondo dalį: šiek tiek mažiau nei 51 mlrd. eurų, beveik 5 mlrd. svarų sterlingų, 792 mlrd. Japonijos jenų, beveik 310 mlrd. juanių ir apie 555 tonas aukso.
Pažymėtina, kad pagal dabartinį Biudžeto kodeksą šios lėšos gali būti panaudotos tik tuo atveju, jei likvidaus turto suma viršija 7 proc. šalies BVP. Tačiau dėl ekonomikos krizės ir netinkamo rublio stiprinimo valiutinė fondo dalis gerokai nuvertėjo ir liepos 1 d. sumažėjo iki 5,6 proc. bendro vidaus produkto (BVP).
Kad būtų galima naudotis lėšomis, šią normą panaikino asmeniškai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Rusijos vyriausybė galės panaudoti apie 5 trilijonus rublių, skolindama juos pati sau.
