Verslininkai: JAV ir ES didina prekybines apimtis su Kinija, o mes kasmet iš prekybos negauname daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Lygiai prieš metus Lietuva pakliuvo į pasaulio žiniasklaidos akiratį, kai nusprendė atidaryti pirmąją Taivano atstovybę Vakaruose. Tokį žingsnį lydėjo opozicijos, verslininkų, diplomatų bei dalies visuomenės kritika, o tuo metu kita dalis didžiavosi Lietuvos drąsa prieš pasaulio galiūnę Kiniją.

Grūdų perdirbimo įmonės jau patiria žaliavų tiekimo i<br>Lrytas.lt fotomontažas
Grūdų perdirbimo įmonės jau patiria žaliavų tiekimo i<br>Lrytas.lt fotomontažas
Naktinio matymo prietaisų gamintoja<br>Lrytas.lt fotomontažas
Naktinio matymo prietaisų gamintoja<br>Lrytas.lt fotomontažas
G.Bitvinsko nuotr.
G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai atnaujinti normalius prekybos ry<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvai atnaujinti normalius prekybos ry<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvai atnaujinti normalius prekybos ry<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvai atnaujinti normalius prekybos ry<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Jonė Sąlygaitė

Jul 22, 2022, 8:26 PM, atnaujinta Jul 22, 2022, 9:17 PM

Sprendžiant Lietuvos ginčus su Kinija esama tam tikrų pozityvių ženklų, tačiau apie tai kalbėti dar anksti, sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Nors tokiu sprendimu Lietuva tapo viena pirmųjų pripažinusi Taivano nepriklausomybę, tačiau mūsų krašto verslininkai, bendradarbiavę su Kinija, patyrė didžiulių nuostolių. Didžiausia grėsmė kilo lazerių ir aukštųjų technologijų sektoriui.

Buvo prognozuojama, kad jis susitrauks perpus. Kas vyko per šiuos metus? Ar pavyko verslininkams išsikapstyti iš politinio konflikto? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų eksporto klubo vadovas, Tarybos narys Kęstutis Černeckas.

– Kaip jūs vertinate, kaip situacija vystėsi per tuos 1 metus ir kokių priemonių ėmėsi verslai, kad išsikapstytų iš politinio konflikto?

– Pirmiausia reikia pripažinti, kad verslui tai buvo akibrokštas. Į tą situaciją jis vieną dieną papuolė staiga, nepasiruošęs, nieko nežinodamas. Jam teko situaciją išspręsti naudojantis vien tik savo išmone, ieškoti būdų, kaip susitvarkyti. Kai kuriems nepavyko to padaryti. Technologijų importas iš Kinijos buvo ribojamas Kinijos institucijų, buvo sukuriamos įvairios kliūtys.

Taip pat buvo su žaliavų ir prekių importu. Bet jis vyko toliau, nes verslininkai perkėlė savo verslus į kaimynines valstybes, pradėjo mokėti ten mokesčius. Žiūrint į 2021 metų skaičius galima džiaugtis, kad išaugo pardavimai su Taivanu 35 proc., kas sudarė 13 mln. dolerių. Bet Lietuvos ūkis į Kiniją eksportavo 120 mln. dolerių mažiau – kitaip sakant, 10 kartų mažiau.

Tuo metu pati Europos Sąjunga (ES) per 2021 metus eksportą į Kiniją netgi padidino 20 mlrd. dolerių lyginant su 2020 metais. Taigi, galima daryti išvadą, kad visgi Vyriausybė padarė klaidą žengdama tokį neapgalvotą žingsnį.

Taip, padidinome pardavimus į Taivaną, bet ar nebūtų buvęs toks pat rezultatas pasiektas, jeigu su tomis pačiomis diplomatinėmis sąlygomis kaip kitos ES šalys būtume atsidarę atstovybę ir į tą rinką įdėję tiek pat įdirbio?

Iš kitos pusės, Lietuvos importas didino rekordus – iš Kinijos 2021 metais importuota prekių už 1,855 mlrd. dolerių. Ir šis importas vyko per kaimynines valstybes – per Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Briuselį, Suomiją, o ne tiesiogiai. Visos tos prekės keliavo „per aplinkui“, kas didino logistikos kaštus, taigi, didino prekių savikainą. Bet tas procesas tęsis ir toliau.

– Kai verslininkai pradėjo piktintis, buvo kalbama, kad Kinijos vietą užims Taivanas. Bet panašu, kad mūsų politikai iš Taivano tikėjosi per daug?

– Kažką žadėdamas verslo bendruomenei, visada turi pasverti savo žodžius – kiek galėsi ištesėti savo pažadus. Lietuvos eksportas į Taivaną, lyginant 2019–2020 metus, kiekvienais metais mažėdavo – jis buvo labai nedidelis, apie 19 mln. eurų, 2021 metais tik išaugo į kiek mažiau nei 47 mln. eurų.

Tai yra labai maži skaičiai, o, kad eksporto apimtys didėtų, reikia įdėti labai daug darbo – sutvarkyti prekių sertifikavimą, pristatymą, diplomatija turi padaryti milžinišką darbą. Mes į Baltarusiją seniau parduodavome prekių už 1,5 mlrd. eurų. Tai neadekvatu.

– Ar šiandien jau aišku, kurios sritys labiausiai nukentėjo dėl pašlijusių santykių su Kinija? Ar daug verslų apskritai pasitraukė iš rinkos, persiorientavo į kitus sektorius?

– Žaliavinės medienos sektorius stipriai persiorientavo, baldų sektorius savo produkciją eksportuoja netiesiogiai iš Lietuvos. Vartotojiškų prekių tiekimą verslininkai vykdo iš kitų valstybių. Į pačią sudėtingiausią situaciją papuolė gamintojai, kurie neturėjo savo prekybos atstovybių užsienyje ir kurie bandė toliau vystyti verslą Lietuvoje – jiems Kinijos durys buvo uždarytos.

– Ar verslininkai jau yra palaidoję viltis, kad tie santykiai su Kinija kažkada normalizuosis, ar visgi tikimasi, kad valdžia priims kažkokius sprendimus ir dar pavyks atnaujinti dialogą?

– Laiko klausimas. Manau, kad mes, kaip maža rinka globalioje tiekimo grandinėje, neturime kito pasirinkimo. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir ES didina prekybines apimtis su Kinija, kurios siekia trilijonus dolerių, o Lietuva, maža valstybėlė, yra labai priklausoma nuo globalių tiekimo grandinių.

Norime ar nenorime, bet turėsime rasti kompromisą, leidžiančius vėl toliau normaliai ūkiui funkcionuoti sprendimo būdus.

– Kaip valdžia dabar padeda verslininkams dorotis su susiklosčiusia situacija?

– Padėti dorotis galima tada, kai turi kompetencijos, o dabar juntamas jos trūkumas. Yra finansinių paketų, yra padedantys verslui ieškoti naujų rinkų, organizuoti tiekimus, įsigyti žaliavų fondai, bet jie yra kelių šimtų milijonų eurų dydžio, kai Lietuvos ūkis galėtų su Kinija turėti prekybines apimtis drąsiai virš 2 mlrd. eurų. Tad dabar skiriama parama verslui yra labai maža – per maža, kad verslas galėtų atsigauti.

– Pastarieji metai nelengvi – pandemija, sugadinti santykiai su Kinija, karas Ukrainoje... Ar daug verslų patiria sunkumų dėl karo?

– Lietuvoje verslą veikia aukštas infliacijos lygis ir energetinių resursų kaštų išaugimas. Jis nėra vienodas visoje eurozonoje, dėl ko Lietuvos gamintojų produkcijos pagaminimo kaštai yra išaugę.

Todėl realizuoti arba eksportuoti produkciją kitose rinkose reikia maržos sąskaita – negalima pakelti kainų tiek, kiek pabrango tavo produkcija, nes ji kitur tiek paprasčiausiai nepabrango. Čia yra didžiausias šiuo metu vyraujantis iššūkis.

Taip pat Lietuva į Rusiją ir Baltarusiją eksportavo už 5,5 mlrd. dolerių. Nors buvo ir reeksporto, bet didžioji dalis produkcijos buvo gaminama Lietuvoje. Kadangi šalies ūkis negavo šitiek pajamų, atitinkamai bus juntamos ir pasekmės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą