„Europos centrinis bankas papuolęs į pakankamai nemalonią situaciją. Nes jie vengia kelt palūkanų normas, žinodami, kad spartesnis kėlimas susprogdins būsto kainų burbulą ir taip pat pakenks Pietų Europos šalims, kurios įsiskolinusios. Bet jeigu jie nekels, euras kitų valiutų atžvilgiu silpsta, tada importuojama infliacija dar labiau išauga“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž.Mauricas.
Nors anksčiau rinkos dalyvių lūkesčiai rodė, kad ECB didinant bazines palūkanų normas tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR gali išaugti ir iki 2 proc., ekonomistas sako abejojantis, kad toks lygis bus pasiektas.
„Matysime ECB ėjimą plona linija. Mano asmenine nuomone, vargu, ar EURIBOR viršys 1 proc.“, – prognozuoja jis.
Kaip pažymi „Luminor“ ekspertas, skatinamoji pinigų politika išpūtė nekilnojamojo turto, vartojimo burbulus. Kadangi paklausa išaugo kur kas labiau, nei pasiūla, atitinkamai išaugo ir infliacija, teigia jis.
„Dabar centrinių bankų ir vyriausybių uždavinys yra tą burbulą kažkaip švelniai išleisti. Taip, kad jo greitai nesusprogdinti. Klausimas, kaip tai pavyks. Nes burbulas yra didžiulis. Gali būti, kad burbulas sprogs su tam tikru trenksmu, prasidės nevaldomi procesai“, – aiškino Ž.Mauricas.
„Mes pandemijos metu krizę nukėlėme į ateitį. Spardėme skardinę į priekį, o dabar mes turime pasilenkti ir ją paimti“, – pridūrė jis.
Nors ECB, anot ekonomisto, pirmiausiai siekia suvaldyti kainų augimą, tai jie darys itin atsargiai, kadangi pinigų politikos formuotojai šį kartą vengs imtis skatinimo priemonių.
„Centriniai bankai nebus linkę vėl pilti pinigų į ekonomiką, baiminantis dar didesnės infliacijos“, – tvirtino Ž.Mauricas.
ELTA primena, kad liepos 21 d. Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,00 proc.
Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.
