Verslo atstovo teigimu, Lietuvoje elektra kainuoja brangiausiai ES, o lyginant su kitais eksportui svarbiais pasaulio regionais kainų skirtumas dar ryškesnis.
„Eksportuojantis verslas iš viso negali taip greitai adaptuotis prie tokių kainų pokyčių. Pavyzdžiui, nors ir Vakarų Europos šalyse aukštos kainos, mes esame visiški rekordininkai, o jei pažiūrėtume ne į ES valstybes, kur eksportuojame, ten kainos yra mažesnės kartais, o mes turime pardavinėti“, – Eltai sakė A.Romanovskis.
„Tai reiškia prarastas rinkas. Turime visišką energetinio karo situaciją ir jo be valstybės pagalbos su finansiniais instrumentais nelaimėsime“, – pridūrė jis.
Efektyvia pagalba verslui jis vadina tikslines subsidijas, kurios galėtų būti panašios į mokėtas nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems sektoriams šio viruso pandemijos metu.
„Reiktų tikslinių subsidijų, su pandemija pasimokėme – analizuoji sektorius, kurie ypatingai imlūs elektrai ir tada bandai sušvelninti tai“, – įvardijo A.Romanovskis, pridūręs, kad verslui atlaikyti pandemijos šoką valstybė padėjo sėkmingai, pramonės rodikliai augo (buvo vieni geriausių tarp visų ES šalių).
„Tokį lūkestį turime ir dabar“, – tikino LVK vadovas.
Jis akcentavo, kad Lietuvai praradus eksporto rinkas, jas susigrąžinti įmonėms būtų sudėtinga.
„O galime prarasti dėl savo nekonkurencingumo. Tad subsidijų, kuriomis išsaugotumėme rinkas, kaina būtų gerokai mažesnė, nei ta, kurią sumokėtume, jei rinkų netektume. Galiausia visi eksporto pinigai gula į mūsų biudžetą – tai tie patys verslo pinigai“, – pabrėžė A.Romanovskis.
Yra įmonių, kurioms mažiau nuostolinga tiesiog nedirbti
Kalbėdamas apie rekordinių energijos kainų poveikį Lietuvos gamintojams, A. Romanovskis pateikia bendrovės, kuriai finansiškai naudingiau būti sustabdžius savo veiklą, pavyzdį.
„Yra įmonė, kuri polikarbonatą iš plastiko, visokius stogelius – įmonė pusantro mėnesio stovi. Nes jiems gaminti yra didesnis nuostolis, nei negaminti. O jie pakankamai buvo rimtas žaidėjas eksporto srityje savo segmente. Tai jie negamina, visiškai“, – valstybės pagalbos svarbą iliustravo verslo atstovas.
„Yra kiti faktoriai – krenta paklausa krenta ir pan., bet kartais apsimoka kai kuriems negaminti, nei gaminti nuostolingai, bet brangiai“, – akcentavo jis.
Pasak A.Romanovskio, šiuo metu elektros dedamosios, gaminant bet kokį produktą, svarba „kosminė“, nors dar net neprasidėjo žiema, kuomet prognozuojamos dar aukštesnės energetinių išteklių kainos dėl išaugsiančios gamtinių dujų paklausos.
Jis priminė, kad jei esant tokioms aplinkybėms verslas pagalbos nesulauks, pajamų neteiks pati valstybė.
„Nes verslas nesumoka mokesčių, žmonės netenka darbo ir pan. Tikriausiai ir mūsų lūkestis, kad valstybė tą įsivertins ir kaip nusprendė per pandemiją, kad geriau išmokėti subsidijas, bet verslus palaikyti“, – paaiškino A.Romanovskis.
Praėjusią savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys prakalbo apie „juodžiausią dieną Lietuvos energetikos istorijoje“: aną trečiadienį dienos elektros kaina Lietuvos zonoje „Nord Pool“ biržoje buvo beveik 824 Eur/MWh, o vakare valandai pasiekė maksimalią 4 tūkst. Eur/MWh (4 Eur/kWh) ribą.
Tą valandą didelė dalis Lietuvos prekybos ir pramonės įmonių apribojo elektros suvartojimą, mažino arba stabdė gamybą. Savo ruožtu pirmadienį didmeninė vienos megavatvalandės kaina siekia 546, antradienį – 543 eurus. Tai viena didžiausių kainų visame Baltijos šalių ir Šiaurės Europos regione.
