Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.
„Turbūt pagrindinis dalykas, kurį svarstėme, buvo tas, kad šiuo metu turime labai ydingą situciją, kuomet elektros energijos rinka ir kainos labai priklauso nuo gamtinių dujų kainų, – interviu naujienų portalui „Delfi“ sakė prezidentas. – Tai iš dalies objektyvi realybė, kadangi daugeliu požiūrių elektra gaminama iš dujų, bet kartu tai yra ir rinkos dizainas, kuris apibrėžia tą tiesioginę priklausomybę“.
„Tai įteikia į rankas Vladimirui Putinui (įrankį) manipuliuoti ir šantažuoti Europą. Štai kodėl aš tikiuosi, kad Europos Komisija pasiūlys kitus rinkos dizaino sprendimus“, – pridūrė jis.
Elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, pranašaudamos sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir sumažinto rusiškų dujų tiekimo.
Vakarai kaltina Rusiją sąmoningai naudojant prekybą energetiniais ištekliais kaip geopolitinį ginklą, siekiant mažinti jų kantrybę remiant Ukrainą.
Pasak G. Nausėdos, politikų prioritetas Lietuvoje šiandien turi būti „padėti žmonėms išgyventi šią žiemą“.
Jis tvirtino kitų metų biudžete besitikintis lėšų tolesniam pensijų indeksavimui, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui mažiausiai 100 eurų iki 640 eurų, taip pat sakė laukiantis minimalios algos augimo.
Anot prezidento, kita priemonių grupė turėtų būti nukreipta į kompensacijas elektrai, nustatant subsidijuojamų kilovatvalandžių skaičių namų ūkiams.
„Ar tai būtų 150, ar panaši apimtis. Ir taikyti tas subsidijas visiems, kad žmonės turėtų paskatas taupyti elektrą. Tai taip pat yra nepaprastai svarbu dabar“, – kalbėjo šalies vadovas.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams.
