Pasvalio rajone esanti bendrovė „Krekenava“ augina per 2 tūkst. ha žieminių kviečių, rapsų, miežių ir javų.
Pasak įmonės Pušaloto padalinio vadovo Marijaus Kuklio, apie 50 proc. laukų yra išguldyti audros, tai atsilieps grūdų kokybei.
Liūčių padarytą žalą įvertinti atvyko ir Vokiečių savidraudos fondo ekspertai.
Prieš 15 metų žemdirbiai beveik neturėjo jokios galimybės apdrausti pasėlių, kol į Lietuvą neatėjo Vokietijos savidraudos fondas. Jis vienija 10 šalių Europoje. Olandijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Liuksemburgo ir kitų šalių žemdirbiai sudeda savo lėšas ir padeda vieni kitiems. Jie patys yra savininkai, žalos vertintojai ir naudos gavėjai.
„Jeigu metai geri, mažiname draudimo kainas, jeigu blogesni, kainos išlieka tokios pačios arba truputį ūgteli.
Yra vykdoma priežiūra, jau dvi savaites į Lietuvą atvykę revizoriai peržiūri ir įvertina žalas, kad pinigai būtų paskirstyti teisingai ir nebūtų jokių nusiskundimų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Pasak vadovo, Lietuvoje iš viso yra beveik 2 mln. ha pasėlių. Savidraudos fondas apdraudęs beveik 0,5 mln., todėl prieš javapjūtę gavo beveik 2 tūkst. ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pranešimų apie sugadintą derlių. Labiausiai nukentėjo Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkiai.
„Lietuvoje ir Latvijoje nuostoliai bus dideli, šiuo metu skaičiuojame nuostolius, viršijančius 10 mln. eurų“, – teigė jis, paminėjęs, kad kitose šalyse padaryta žala pasėliams nėra tokia didelė.
Vokiečių ekspertai sako, kad Vokietijoje ir Lenkijoje pasėliai nukentėjo nuo krušos, o Lietuvoje daugiausia išguldyti javų laukai.
„Italija, kaip ir didžioji Europos dalis, susiduria su stichine sausra. Karšti orai atneša nelauktus nuostolius.
Kruša irgi padaro milžiniškus nuostolius. Prieš pat derliaus nuėmimą ūkininkas gali viską prarasti“, – sakė Januszas Pavelas, „VH“ koordinatorius Baltijos šalims.
„Lankiausi Lenkijoje, Olandijoje, Rumunijoje. Aišku, daugiausia laiko praleidžiu Vokietijoje. Bet matau, kad pagrindinė nuostolių priežastis – klimato kaitos sukelti gamtos pokyčiai. Šioje srityje dirbu jau 40 metų ir stebiu, kaip užgriūva pavojingi reiškiniai dėl klimato kaitos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo „VH“ konsultantas dr. Vilfriedas Schlootas.
Mokslininkas pastebi, kad Lietuvoje javų sėjama daugiau nei kitose šalyse. O štai Vokietijoje daugiau auginama miežių ir kukurūzų. Jis teigia, kad pasirinkimas, ką auginti, priklauso nuo klimato.
Savidraudos fondo ekspertai dar įvertins Šiaulių, Joniškio, Kėdainių ir kitų rajonų ūkininkų laukus.
Gamtos padaryta žala bus išmokėta per 30 dienų.
