„Diplomatinis ar politinis spaudimas, ypač Šiaurės valstybėse, ir dėl kultūrinių nuostatų retai pasiekia kažkokių teisingų rezultatų, nemanau, kad tą reikėtų daryti“, – portalui „15min.lt“ teigė G.Landsbergis.
Penktadienį socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę ragindami užtikrinti, kad, jų teigimu, nepriklausomiems elektros tiekėjams nebūtų leidžiama vienašališkai kaitalioti sutarčių ir kainų.
„G.Landsbergis ir D.Kreivys galėtų reikalauti, kad būtų peržiūrėtos elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkos ir taisyklės. Reikia daryti politinį spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles. Jei taisyklės liks tokios pat, ir toliau būsime elektros kainų rekordininkai visoje Europoje“, – teigė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Diskusijos, kad reiktų keisti „Nord Pool“ biržos elektros kainų nustatymo algoritmą, kilo po to, kai rugpjūčio viduryje Baltijos šalių zonose vieną valandą elektros kaina pasiekė maksimalią 4 tūkst. Eur/MWh ribą. Tokia padėtis kilo, nes dieną prieš „Nord Pool“ biržoje atmesti visi Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina buvo žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje.
Šią padėtį Baltijos šalių reguliuotojai mėnesio pabaigoje aptarė su „Nord Pool“ atstovais. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad esant dabartinėmis sąlygomis energijos rinkose, dabar biržoje galiojanti tvarka, kuomet pirmenybė teikiama siūlantiems ne pigiausią energiją, o tam tikrą jos kiekį, kurio tuo metu reikia biržai, yra netinkama.
Ketvirtadienį VERT pranešė, kad „Nord Pool“ kartu su kitais paskirtaisiais elektros energijos rinkos operatoriais (PEERO, angl. NEMO) ir techninių paslaugų teikėju „N-Side“ ištirs, ar reikalingi kainos skaičiavimo algoritmo parametrų pokyčiai, bei pristatys tyrimo rezultatus.
