Naujos parduotuvės keičia miestelių veidą

Tad ir nauji plėtros projektai jam rūpi ne mažiau nei tų projektų darbų vadovams: „Jei važiuoju pro šalį, manęs gali sulaukti kiekvienas darbuotojas. Noras eiti pirmyn – taip jau Dievas mane sukūrė. Nieko nedaryti baisu – noriu kurti, matyti rezultatus.“

Verslininkas atviras: šiuo metu, kaip ir kone visąlaik, jų kompanijoje projektuojama bene 20 naujų pastatų. Tačiau tai nereiškia, kad netrukus tiek naujų „Norfos“ parduotuvių atvers duris Lietuvoje. Taip yra dėl to, kad ilgai užtrunka gauti parduotuvėms reikiamus leidimus, – kartais jų tenka laukti ir trejus metus.

„Jei projektuojame – esame pasirašę sutartis su architektais ir vyksta realūs projektavimo darbai – dvi dešimtis parduotuvių, lyg ir būtų logiška per metus gauti tuos leidimus. Tačiau per metus jų gauname apie 6. Vadinasi, vidutinė leidimo gavimo trukmė – apie trejus metus.

Dėl to ir mūsų rutina tokia: vienur atidarome parduotuvę, kitur griauname sklype esantį pastatą, trečioje vietoje dairomės tinkamo sklypo“, – pasakojo D.Dundulis.

Pasak D.Dundulio, netrukus mūsų šalyje naujos „Norfos“ parduotuvės duris atvers Klaipėdoje, Plungėje ir Telšiuose.

Verslininkas neslepia – šiandien nekyla nė vienos „Norfos“ parduotuvės pamatai. Esant tokiai ekonominei situacijai kompanija šiek tiek pristabdė plėtrą ir stebi aplinką bei padėtį.

„Kaip visada būsiu atviras – tikrai gąsdina ir elektros kainos, ir bendra ekonominė situacija. Stabilumo šiuo metu versle tikrai nematau daug. Žinoma, kol kas nematau ir nieko baisaus, bet įmonių padėtis ir rezultatai priklauso nuo elektros kainos.

Jei nebus pirkėjų perkamosios galios, naujos parduotuvės niekam nebus reikalingos. O logistika, pastatai, darbuotojai – viskas kainuos. Kita vertus, tikrai nenuleidžiame rankų, ruošiamės, skaičiuojame sąmatas, o kai reikės galutinai nuspręsti – matysime“, – kalbėjo D.Dundulis.

Kalbėdamas apie statybų sektorių – sunkiai gaunamas statybines medžiagas, darbininkų stygių – D.Dundulis šypsosi: jei yra daug darbininkų ir gausu medžiagų, nėra pinigų, ir atvirkščiai – kai nėra pinigų, apstu darbuotojų ir medžiagų.

„Negana to, šiandien dar lyg ir yra pinigų, bet žmonės jau atsargesni, pradeda galvoti, kas bus rytoj. Nežinau, kaip elgiasi kiti centriniai bankai, bet Europos centrinis bankas pinigų masės nebedidina. Ne paslaptis, kad palūkanos pradėjo kilti. Vadinasi, bankai iš žmonių surenka vis daugiau pinigų ir jų neišleidžia į apyvartą.

Be to, visi su energetika susiję verslai surenka milžiniškus pinigus ir mes nežinome, kaip jie juda ir ar grįžta į ekonomiką. Norėčiau, kad kas nors paaiškintų, kaip veikia elektros pinigų srautų kryptys. Visąlaik pirkdamas maisto prekes norėjau jų kuo pigesnių pasiūlyti pirkėjui, dėl to neieškau jokių tarpininkų – o čia tarpininkų gausybė. Darykime, ką norime, bet pigios elektros neturėsime.

Jei tie pinigai Lietuvoje nepasilieka, tai mūsų peilis – krinta žmonių perkamoji galia“, – samprotavo verslininkas.

Kompanijos įkūrėjas neatmeta galimybės, kad brangstant elektrai ją pradės gamintis patys.

Verslininkas palygino dabar statomas parduotuves ir pirmąsias, duris atvėrusias prieš 25 metus.

„Pirmiausia visai kito storio sienos ir stogas. Pirmųjų parduotuvių sienos buvo 6–8 cm, o dabar statomų – 16 cm. Stogo storis anuomet siekė vos 10 cm, o dabar – net 25 cm.

Vasarą tokiose patalpose gerokai šalčiau be jokio vėsinimo, o žiemą – kur kas šilčiau be šildymo. Jau penkerius metus stogo laikančiosios konstrukcijos yra tik medinės – džiaugiamės duodantys darbo Lietuvos gamintojams ir gėrimės kur kas gražesniu dizainu“, – pasakojo D.Dundulis.

Per daugelį metų pokyčių įvyko ir parduotuvių viduje – šiandien „Norfose“ įrengtos dviejų tipų atskiros vėdinimo sistemos – rekuperacija ir tiesioginis vėdinimas. Vasarą itin daug oro patenka tiesiogiai iš lauko, o žiemą tam puikiai tarnauja rekuperacija.

„Tai tikrai labai pasiteisino, nes vasarą į parduotuves turi būti paduodama kur kas daugiau oro nei žiemą. Ilgai svarstėme, mokėmės iš savo klaidų, kol galiausiai turime puikų vėdinimo variantą“, – pasakojo verslininkas.

Šaldymas čia autonominis, kad produktai būtų šaldomi būtent ten, kur reikia. Šiluma šildymui surenkama iš šaldytuvų ir perėjusi per šilumos siurblį aprūpina parduotuves.

„Mes visiškai nesijungiame prie šilumos tinklų, neturime jokio kito šaltinio. Kiek žinau, Lietuvoje parduotuvių, kurios visai nesijungtų prie šildymo šaltinio, o viską gautų iš savo sugeneruojamos šilumos, išskyrus mus, nėra. Apsidrausdami daugelis nėra atsisakę šilumos tinklų paslaugų – čia tikrai esame patys sau karaliai“, – pasakojo D.Dundulis.

Visas elektros ūkis „Norfos“ parduotuvėse visoje Lietuvoje valdomas automatiškai – nėra jokių jungiklių, kuriuos turi įjungti ar išjungti darbuotojas.

Savitarnos kasos šiandien jau jokia naujiena, jų parduotuvėse daugėja, jos diegiamos ir renovuojant senesnes parduotuves. Vidutinio dydžio parduotuvėse lieka tik dvi įprastos kasos, mažesnėse – viena, o visos kitos – savitarnos.

„Norfos“ įkūrėjas džiaugiasi, kad klientai jau priprato prie šios naujovės ir su malonumu naudojasi tokiomis kasomis.

D.Dundulis su kantriai laukia ir dar vienos naujovės – patalpų plovimo roboto. Šiuo metu jis testuojamas sostinės „Norfos bazėje“, o kai bus optimaliai užprogramuotas, iškeliaus ir į kitas parduotuves.

Plečiant „Norfos“ parduotuvių tinklą kuriama ir miestų bei miestelių gerovė – juk dažnai parduotuvė išdygsta ten, kur buvo žolynai ar krūmynai, o kartais – ir apleisti, net avarinės būklės pastatai. Be to, sutvarkoma ir aplinka, įrengiami įvažiavimai ir išvažiavimai.

Ne kartą apleistus namus, kuriuose rinkdavosi asocialūs asmenys, įsigytuose sklypuose kompanija griovė nedelsdama būtent dėl pavojaus žmonių gyvybei – kad ant jų neužgriūtų konstrukcijos.

„Sklypus stengiamės sutvarkyti kuo greičiau, o tokių pastatų esame turėję tikrai nemažai. Paskui – apželdinimas, patogus įvažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelės – žinoma, viską sutvarkome. Mažuose miesteliuose, tikiu, moderni ir patogi parduotuvė yra be galo svarbus rodiklis vietos ir aplinkinių kaimų gyventojams.

Pavyzdžiui, anksčiau turėję važiuoti į Mažeikius Ventos ir aplinkinių kaimų gyventojai šiandien be galo džiaugiasi, kad čia yra nauja šiuolaikiška parduotuvė. Tokių pavyzdžių, kai maži miesteliai tampa didesniu traukos centru, – ne vienas“, – pasakojo „Norfos“ įkūrėjas.

Galbūt daugelis pasakytų, kad tokiais sunkiais ir neaiškiais pasaulio ekonomikai laikais plėstis ir diegti naujoves – drąsus ar net lengvabūdiškas žingsnis. Gal vertėtų tyliai džiaugtis tuo, ką turi, ir palaukti geresnių laikų? Ar bent tokių, kai bus daugiau aiškumo, ko laukti, kokių ekonomikos tendencijų tikėtis.

„Ar nebijau rizikuoti? Nevadinu šių investicijų rizika. Tačiau sutinku, jog laikai tokie, kad tikrai reikia neskubėti, viską apsvarstyti, dukart pamatuoti prieš pjaunant, stebėti ir vertinti aplinką. Bet kai žinau, kad naujovė duos naudos, visada esu už judėjimą pirmyn.

Užmigti negalima – jei pradėsi snausti, tikrai atsiras tokių, kurie tavęs nepažadins ir aplenks. Konkurencija mūsų versle milžiniška“, – pabrėžė verslininkas.

„Norfos“ įkūrėjas šyptelėjo sakydamas, kad, norėdamas išvardinti savo palaikymo komandą, vardytų ilgai. Tačiau jis įsitikinęs, kad noras nenuleisti rankų, eiti pirmyn – iš Dievo. Toks jau jis yra.

„Man sustoti, nieko neveikti, nedirbti, nesidomėti – tikra tragedija. Ir sodyboje, kur dažnai su šeima leidžiame laisvalaikį, nesėdžiu sudėjęs rankų: ir daržovių priauginta, ir aplinka sutvarkyta.

Būdamas kaime stebiuosi žmonėmis, kurie nedirba ir nesugeba net daržovių užsiauginti, ką jau kalbėti apie mėsą ar pieno produktus. Tik reikalauja, kad kas nors duotų, – nesuvokiu, kaip galima nieko nedarant ką nors turėti“, – svarstė D.Dundulis.

Atsakomybė ir įtampa darbe sukelia nemažai streso. Kaip verslininkas atsipalaiduoja?

„Pastaruosius trejus metus dukart per savaitę sportuoju sporto klube – tai puikus būdas atsipalaiduoti. Tikrai netikėjau. Jei nueinu ten supykęs, išeinu jau ramus. Pasirodo, problema nėra tokia didelė, kokia pasirodė iš pradžių. Žinoma, tai naudinga ir sveikatai, ir energijai. Sodyboje man palanki aplinka mąstyti – rankos užimtos darbais, o galvoje vis sukasi mintys. Savaitgaliais visada į ją vykstame.

Atsitraukti, pamatyti iš šono globaliau – nuostabu. Kartais, kai situacijos ypač sudėtingos, tikrai verta sustoti ir pagalvoti. Tad kelionės – taip pat puikus būdas trumpam atsiriboti nuo darbų, pomėgis“, – pasakojo D.Dundulis.