Turint omenyje, kad rusiškos dujos dar nuo 2022 m. gegužės nebeteka per Lenkiją „Jamalo-Europos“ dujotiekiu (dėl to, kad Lenkija nesutiko už dujas mokėti rubliais), o taip pat per Ukrainos „Sochranivkos“ stotį (dėl vykstančių karinių veiksmų), bendras iš Rusijos į ES tiekiamų dujų kiekis sumažėjo kone 10 kartų.
Tokiu įrašu fesibuke dalijasi „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visgi, jo teigimu, toks Rusijos žingsnis nėra netikėtas, nes Rusija gamtines dujas naudoja kaip pagrindinį energetinio karo ginklą: užsukdama dujų kranelį tikisi sukelti sumaištį Europoje bei suskaldyti jos vienybę. Tokiu būdu tikimasi nukreipti Europos dėmesį nuo vykstančio karo Ukrainoje ir pasiekti jai palankų paliaubų susitarimą.
„Ką daryti Europos Sąjungai?
1. Susitaikyti su tuo, kad dujų iš Rusijos nebegaus ir kuo greičiau įvesti rusiškų dujų importo embargą tam, kad Rusija nebegalėtų naudoti dujų kaip įrankio, skaldančio ES vienybę. Jei nebus įvestas dujų embargas, labai tikėtina, kad Rusija taikys „skaldyk ir valdyk“ principą vienoms ES šalims visiškai sustabdydama dujų tiekimą, o kitoms – ne. Tai skaldytų ES vienybę, didintų korupciją, stabdytų investicijas į alternatyvius energijos šaltinius, didintų neapibrėžtumą gamtinių dujų bei elektros rinkose bei mažintų sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai
2. Laikinai sumažinti gamtinių dujų vartojimą, nes ES neturi techninių galimybių artimiausiu metu (2022 ir 2023 metais) pilna apimtimi pakeisti importo iš Rusijos (kuris sudarė kone 40 proc. viso ES dujų importo) importu iš kitų šalių (dėl to visų pirma reikėtų „padėkoti“ Vokietijai ir jų ilgus metus vykdytai prorusiškai energetikos politikai**). Taip pat yra labai svarbu paaiškinti visuomenei, kad laikinas dujų vartojimo susimažinimas yra vienintelė galimybė efektyviai išspręsti šią dujų krizę ir pasiekti pergalę energetinio karo su Rusija fronte.
3. Efektyviausiai dujų vartojimą sumažina aukštos dujų kainos, tad ES politikams nederėtų kištis į dujų (ir elektros) rinką bei dirbtinai mažinti gamtinių dujų (ir elektros) kainų vartotojams – turėtų būti remiami tik socialiai pažeidžiamiausi gyventojai bei dėl aukštų dujų ir elektros kainų laikinai veiklą nutraukti priverstos bendrovės.
Likę rinkos dalyviai turėtų pajusti kainų padidėjimą, kuris natūraliai paskatintų dujų ir elektros taupymą ir leistų pasiekti EK išsikelta tikslą sumažinti dujų vartojimą 15 proc. (panašias rekomendacijas pateikia TVF bei eilė kitų institucijų***). Sumažėjus vartojimui, nukristų ir dujų bei elektros kainos, tad rinka susibalansuotų (tikėtina, kad jau 2023 m. pavasarį).
4. Blogiausias (tragiškas) scenarijus Europai nutiktų, jei ES šalys įsiveltų į dujų ir elektros kainų subsidijavimo varžybas, siūlydamos vis didesnes subsidijas ir vis naujus kovos su infliacija paketus. Tokiu atveju iškiltų reali grėsmė, kad dujų ir elektros vartojimas nukristų mažiau nei 15 proc. arba nenukristų visai (pvz., Ispanijoje, kuri subsidijuoja elektros gamybą iš dujų, dujų vartojimas šią vasarą ne sumažėjo, o išaugo), tad dujų deficitas ES išliktų su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis:
a) gamtinių dujų ir elektros rinkos kainos išliktų aukštos, tad reikėtų vis daugiau valstybės subsidijų kompensuoti skirtumui tarp rinkos kainų ir kainų, kurias moka galutinai vartotojai (gyventojai ir įmonės);
b) vis didesnės valstybės subsidijos didintų biudžeto deficitus ir valstybių skolas, o tai didintų valstybių skolų krizių tikimybę ateityje (ypač tose šalyse, kuriose politikai dosniausiai dalina ne savo pinigus);
c) aukštos dujų kainos ir nemažėjantis dujų importas ir toliau blogintų ES šalių tarptautinės prekybos balansus (kurie šiais metais tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje tapo neigiami);
d) didelis dujų vartojimas sumažintų gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygius (ypač jei žiema būtų šalta), tad įtampa dujų (o taip pat ir elektros) rinkose išliktų ir 2023 (o galbūt ir 2024 metais);
e) subsidijos išbalansuotų bendrą ES rinką ir sumažintų paskatas investuoti į atsinaujinančią energetiką.
5. ES taip pat reikėtų didinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą (pvz., gaminti daugiau elektros branduolinėse ar anglies jėgainėse), o taip pat didinti investicijas į atsinaujinančią energetiką bei energijos taupymo sprendimus.
6. Taip pat reikėtų paraginti ES gyventojus savanoriškai susimažinti dujų ir elektros vartojimą, paaiškinant, kad blogiausia bus šią žiemą, o po jos ateis ne tik kalendorinis, bet ir energetinis bei ekonominis pavasaris (o Rusijoje prasidės ilga metų metus ar net ištisus dešimtmečius truksianti poliarinė žiema)“, – rašė Ž.Mauricas.
