Nepakankamai įvertinta infliacija
Panašu, kad ECB iki šiol per daug atlaidžiai žvelgė į infliaciją ir nepakankamai įvertino jos grėsmę, nes faktinis kainų augimas viršijo net ir pesimistiškiausias centrinio banko prognozes.
Dabar ECB priverstas reaguoti į rekordiškai išaugusią infliaciją, kuri euro zonoje rugpjūčio mėnesį pasiekė 9,1 proc. Didele dalimi ją lemia išaugusios energijos ir maisto kainos, taip pat vis dar neatsistačiusios ir naujų sutrikimų dėl įvairių priežasčių patiriančios tiekimo grandinės.
Lietuvoje situacija atrodo dar labiau dramatiška − paskelbtas infliacijos rodiklis rugpjūčio mėnesį sudarė 22,4 proc. Tiesa, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, infliacijos pikas tiek ES, tiek Lietuvoje jau turėtų būti pasiektas, o kainų augimas turėtų pradėti lėtėti.
Sugrįžimo prie normos tikimasi 2024 m.
Nepaisant infliacijos mažėjimo lūkesčių, ECB greičiausiai toliau laikysis griežtos politikos krypties. Kitaip tariant, bazinių palūkanų pakėlimas gali pasikartoti jau artimiausiu metu – spalio mėnesį. Dar vieno pakėlimo galima laukti gruodžio mėnesį. Be to, tai atkartotų JAV Federalinio rezervų banko taikomą agresyvią pinigų politiką, kai bazinės palūkanos du kartus iš eilės buvo padidintos po 0,75 proc. punkto.
Tiesa, nors ECB vadovė Ch. Lagarde užsiminė, kad bazinių palūkanų padidinimo galima tikėtis per artimiausią posėdį po mėnesio, galimo jų dydžio ji nepakomentavo. Anot jos, vidutinė infliacija euro zonoje šįmet turėtų sudaryti 8,1 proc., 2023 m. sumažėti iki 5,5 proc., o 2024 m. priartėti prie tikslinės prie 2 proc. ribos.
ECB taip pat pagerino 2022-ųjų euro zonos augimo prognozes nuo 2,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau bankas mažesnio ekonomikos augimo tikisi kitąmet. Tuo metu, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Lietuvos ekonomikos augimas šįmet turėtų sudaryti 2 proc., o kitąmet ji gali nepaaugti.
Laukia permainingas ruduo
Prieš ECB posėdį buvo matomas nervingumas visose finansų rinkose. JAV dolerio ir euro kursas nedrąsiai judėjo link pariteto ribos, o pagrindinis Europos akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ ketvirtadienį pradėjo teigiamais prieaugiais, daugiausia dėl brangusių draudimo ir energetikos įmonių akcijų. Pagrindinės Europos ir JAV akcijų rinkos dieną baigė teigiamais prieaugiais.
Panašu, kad tokio dydžio ECB palūkanų pakėlimą rinkos jau buvo įskaičiavusios, o per artimiausius mėnesius joms teks pratintis prie minties, kad JAV ir Europos centriniai bankai gali tęsti spartaus palūkanų didinimo politiką, tad rinkoms reikės bandyti įvertinti būsimas pasekmes. Tai finansų rinkų dalyviams žada pakankamai permainingą rudenį.
ECB bazinių palūkanų didinimas nemaža dalimi prisideda prie brangstančių būsto ir kitų paskolų, nes didėja kintama palūkanų dalis, kuri dažniausiai yra susieta su tarpbankinių palūkanų rodikliu EURIBOR. Rugsėjo 8 d. 6 mėn. EURIBOR rodiklis siekė apie 1,36 proc.
Po pastarojo ECB posėdžio tapo akivaizdu, kad bazinės palūkanos sparčiai didės toliau, o minėtas EURIBOR rodiklis dar šį rudenį gali perkopti 2 proc. ribą. Maždaug dešimtmetį visoje euro zonoje vyravus nulinių palūkanų erai dabar vėl teks pratintis prie to, kad pinigai turi kainą. Planuojantys skolintis būstui ar kitoms reikmėms ir tam naudoti finansavimą su kintamomis palūkanomis, turėtų atidžiau įvertinti jų įtaką savo pajamoms.
